Adasa Skliutauskaitė – vyresniosios kartos lietuvių menininkė, kurios gyvenimo ir kūrybos kelias nėra tiesus ir paprastas. Jos kūrybai būdinga nuolatinė meninio braižo kaita ir nepaliaujami ieškojimai, atvedę ją nuo iliustracijos prie litografijos, nuo litografijos – prie piešinių ar tapybos. Tačiau dailininkės kūrinius vienija aiškiai atpažįstamas stilius, jos darbai išsiskiria profesionalumu, lengvumu, spontaniškumu, improvizacija, savita plastika.
 
Autorė, kurios kūryba sunkiai atsiejama nuo spontaniškų, valiūkiškų manierų, žavios šypsenos ir pomėgio prikaišioti į kalbą vaizdingų (dažnai, ir tai visų puikiausia – ne visai padorių) posakių. Autorė, netrumpą laiką buvusi lietuvių grafikos „paribiuose“, darbavosi oficialiai ne tokiose reikšmingose, kaip tapyba ar estampas, laikytose srityse – iliustravo vaikų knygutes, piešė diafilmus ar atvirukus. Paskui, įvaldžiusi visais atžvilgiais sudėtingą spalvotos litografijos techniką, įgijo rimtos menininkės reputaciją.