Valentyn Odnoviun
- prieš 3 dienas
- 4 min. skaitymo
STEBĖJIMO APIMTIS
Valentynas Odnoviunas (g. 1987) – Vilniuje gyvenantis vizualiųjų menų menininkas ir fotografijos teoretikas. Vilniaus dailės akademijoje įgijo fotografijos ir medijų meno bei meno istorijos ir teorijos magistro laipsnius. Be meninės ir akademinės veiklos, taip pat yra Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, Šiaulių fotografijos muziejaus kuratorius ir Lietuvos kultūros tarybos fotografijos ekspertas. Lietuvos kultūros tyrimų institute Odnoviunas rengia disertaciją apie sankirtas XX a. antrosios pusės Rytų Europos fotografijos kultūros kontekste.
Prie ciklo „Stebėjimas“ pradėjau dirbti 2016 m., baigęs Vilniaus dailės akademiją. Pirmos penkios ciklo nuotraukos buvo padarytos buvusiame Vilniaus politiniame kalėjime, kur skirtingu metu veikė KGB, gestapas ir NKVD – tos pačios vietos skirtingų priespaudos sistemų buvo naudojamos panašiems tikslams.
Projektą sudaro pasivaikščiojimo kiemelių ir šnipinėjimo angų kalėjimo kamerų duryse fotografijos darytos buvusiuose politiniuose kalėjimuose: KGB kalėjimuose Baltijos šalyse ir Ukrainoje, Štazi kardomajame kalėjime Rytų Berlyne, buvusioje UB būstinėje Poznanėje ir MBP (UB) kardomajame kalėjime karo belaisviams ir politiniams kaliniams Varšuvoje. Pagrindinė valstybės saugumo tarnybų užduotis buvo gyventojų šnipinėjimas, kova su disidentais, nepatogių, nepageidaujamų žmonių įkalinimas ir šalinimas.
KGB (Valstybės saugumo komitetas) buvo pagrindinė Sovietų Sąjungos saugumo agentūra iki pat jos žlugimo 1991 metais. Štazi (Valstybės saugumo ministerija) buvo oficiali Rytų Vokietijos – sovietinio bloko šalies iki Vokietijos suvienijimo 1990 m. – saugumo tarnyba. 1944–1956 m. Lenkijos UB (Saugumo departamentas) vykdė baudžiamąsias ir specialiųjų slaptųjų tarnybų funkcijas, vėliau, po destalinizacijos, pervadintas į SB (Saugumo tarnybą).
2016 m. pabaigoje mano darbas buvo apdovanotas pirmąja vieta Lietuvos pradedančiųjų meno fotografų konkurse „Debiutas“. Ši sėkmė paskatino ciklą tęsti – dvejus metus keliavau po Latviją, Estiją, Ukrainą, Lenkiją ir Vokietiją, dokumentuodamas buvusius objektus, kuriuos naudojo minėtos saugumo struktūros. Projektas baigtas 2018 metais.
Šis ciklas buvo labai gerai įvertintas visame pasaulyje. 2017 m. pateko į „Walter Koschatzky Kunstpreis“ finalą Vienoje, 2019 m. buvo išskirtas Paryžiaus nacionalinės operos kataloge, publikuotas žurnale „Wired“, pelnė „Photolux“ apdovanojimą Italijoje (nominavo Lydia Dorner, Eliziejaus muziejus, Lozana), taip pat buvo įvertintas kitais tarptautiniais apdovanojimais. Neseniai kelios „Stebėjimo“ nuotraukos buvo atrinktos leidinio, skirto JAV paramai Ukrainai, viršeliui, taip dar labiau pabrėžiant ciklo aktualumą šiandien. „Stebėjimas“ nominuotas ir keliems svarbiems Europos apdovanojimams.
Mano cikle kalėjimo kameros durų akutė – labai informatyvus objektas. Tai objektyvas, pro kurį kalėjimo prižiūrėtojas stebi žmones kameroje arba pasivaikščiojimo kieme. Tai vienas iš vizualinės komunikacijos kanalų, kuris kalinio asmenybę nustelbia ir paverčia stebėjimo objektu – priminimu apie kasdienybę, abiejose pusėse slegiančią vienodai. Nesvarbu, ar esate kalėjime, ar už jo sienų, režimas veikia kaip daugiaaukštis kalėjimas – visi įkalinti toje pačioje slegiančioje struktūroje, todėl pabėgti beveik neįmanoma. Nors šnipinėjimo angų nuotraukos gali atrodyti estetiškai patrauklios, jose paslėpta žinia: iš pradžių ir charizmatiška potencialių diktatorių kalba gali pasirodyti patraukli, bet, pasiekus valdžią, fasadas greitai išnyksta ir lieka tik slegianti tikrovė.
2017 m. Agnė Narušytė parašė straipsnį „Prievartos observatorija“ (1), Natalija Arlauskaitė – „Represijų astronomija: nuotolio stebėjimas“ (2). Abi autorės kūrė analogijas tarp represinių sistemų ir kosminių reiškinių, pabrėždamos mastą, atstumą ir sistemingą stebėjimą. Remdamasis šiais principais, siūlau dar vieną analogiją – vėžį. Represiniai režimai veikia kaip piktybiniai augliai – tyliai įsiskverbia į socialinį organizmą, ardo jį ir palaipsniui sunaikina iš vidaus. Pats esu išgyvenęs vėžį, todėl žinau, kad su vėžiu, nors jis agresyvus ir mirtinas, galima veiksmingai kovoti taikant sisteminį gydymą.
Stebėsenos apimtis plečiasi tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. Todėl, priklausomai nuo politinės situacijos, asmenys gali būti laikomi potencialia grėsme valstybei, kurioje gyvena. Išorės veikėjai, pavyzdžiui, autoritariniai režimai, gali įžvelgti šią potencialią grėsmę, identifikuoti šiuos asmenis kaip nepageidaujamus ir imtis atitinkamų veiksmų. Dėl sudėtingos ir nuolat kintančios politinės situacijos ne tik regione, bet ir pasaulyje, kiekvienas gali atsidurti politinių sprendimų, galinčių iš esmės pakeisti gyvenimą, sūkuryje. Kaip teigta 2016 m., laikui bėgant stebėjimas įgauna vis naujų formų, bet esmė išlieka: visiška fizinė ir psichologinė visuomenės kontrolė.
Vertinant iš laiko perspektyvos, šis ciklas ne tik istorinis projektas, bet ir komentaras apie tai, kas gali nutikti ateityje. Kadangi nuo jo sukūrimo praėjo šiek tiek laiko, galime sakyti – mes jau toje ateityje. Vis intensyvėjantis vyriausybių vykdomas gyventojų stebėjimas, nepatikimais laikomų asmenų sekimas, filtravimas ar net pašalinimas – nebe praeities įspėjimas, o šiandienos realybė. Ši tikrovė ypač tragiškai atsiskleidžia rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.
Vis dėlto daugelis žmonių iki galo dar nesupranta, kaip pastarieji įvykiai pakeitė mūsų pasaulį. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai padidino netikrumą visoje Europoje, o 2024 m. JAV rinkimai šią įtampą tik dar labiau sustiprino. Europa tik neseniai pradėjo aiškiau suvokti šias problemas. Šių įvykių kontekste ciklas „Stebėjimas“ tapo dar aktualesnis, nes jame užfiksuota šiandien tebesitęsianti priespauda ir pasaulinis nestabilumas.
Kol ši medžiaga buvo rengiama spaudai, Odnoviuno darbai buvo pristatyti Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), o pats autorius buvo įvertintas LensCulture 2025 m. Critics' Choice Award (Kritikų pasirinkimo apdovanojimu).
(1) https://www.7md.lt/daile/2017-05-19/Prievartos-observatorija.
(2) Fotografija, 2017, Nr. 2 (34).
Komentarai