Dr. Indrė Stulgaitė-Kriukienė
- 02-09
- 5 min. skaitymo
TARPTAUTINIS MENINIO STIKLO SIMPOZIUMAS „GLASSJAZZ“
Stiklo ir džiazo „duona ir žaidimai“
2024-ųjų rugsėjis susijęs su neeiliniu įvykiu stiklo meno pasaulyje. Nuo 2014 m., kai Panevėžys buvo tapęs Lietuvos kultūros sostine, čia jau penktą kartą meninio stiklo studijoje „Glasremis“ atsivėrė tikras „stiklo pragaras“ skambiu pavadinimu „GlassJazz”. Tai – pirmasis ir vienintelis profesionalus tarptautinis stiklo meno simpoziumas. Jo kūnas – stiklas (glass), o kraujas – džiazo muzika (jazz). Menininkai, kurių gyslomis teka karštas stiklas, veržte veržiasi čia dalyvauti. Nes šis meninio stiklo simpoziumas, nors dar visai „jaunas“, – kitoks, vienintelis toks Europoje, o gal ir visame pasaulyje, unikalus savo ieškojimų ir atradimų galimybėmis. Nes čia susilieja, susipina, sąveikauja ir viena kitą papildo įvairios meno sritys, žanrai, stiliai. Ir, regis, džiazas šiame kontekste tapo bendriniu improvizaciją apibūdinančiu žodžiu. Nors daugelis meno gerbėjų apie šį renginį jau žino, bet yra ir tų, kuriuos dar galima nustebinti, kad ir Lietuvoje, juolab Panevėžyje, yra tokia stiklo studija, kurioje gimsta unikalūs stiklo kūriniai, kurioje daugelį metų dirba profesionalūs stiklo meistrai, kurioje iš įvairių pasaulio kampelių vis lyg giminės susibėga stiklo menininkai ir džiazo ritmu svaidosi ugnimi ir išdarinėja keisčiausius dalykus. Šiam ugnies, dūmų, muzikos garsų ir prakaito spektakliui nekuriami scenarijai, nerašomi tekstai, tik menininkai prie krosnių ar šlifavimo staklių tampa savotiškais aktoriais, nes yra nuolat stebimi smalsių į studiją užsukančių žiūrovų.
Paklausite, kodėl „stiklinis džiazas“? Pasak simpoziumo idėjos autoriaus – visame pasaulyje gerai žinomo stiklo menininko Remigijaus Kriuko, norėjosi kažko unikalaus, išskirtinio, netikėto. Aktyvus ir produktyvus kūrėjas Kriukas ne tik rengia personalines parodas, dalyvauja gausybėje grupinių parodų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bet ir yra sukaupęs didžiulę patirtį daugiau nei 40 stiklo simpoziumų įvairiose pasaulio vietose. Tad natūralu, kad su pasididžiavimu rengiamas tarptautinis renginys savo šalyje, savo mieste turėjo būti kitoks. Nors pradinė mintis buvo dvikomponentė, ji netruko apaugti ir stiprią pridėtinę vertę kuriančiomis sudėtinėmis simpoziumo dalimis: fotografija, videomenu, lazeriais, poezija. Lietuva nėra stiklo šalis, bet joje taip pat gyvuoja meninis stiklas, nei kokybe, nei verte nenusileidžiantis pasaulyje pripažintoms, gilias istorines šaknis turinčioms stiklo valstybėms. Todėl tokio lygio tarptautinis renginys yra ir puikus būdas pasauliui priminti apie save.
Penkiuose „GlassJazz“ simpoziumuose jau dalyvavo per šimtą jaunų ir pripažintų stiklo meno kūrėjų iš kelių dešimčių šalių, pradedant JAV, Islandija ir baigiant Kinija. Kiekvienas šių menininkų į savo šalį išsivežė ne tik žinią apie Panevėžį ir Lietuvą, bet ir po liepsnelę lietuviško stiklo šilumos ir kūrybinės bendrystės. Be stiklinio kūrybos proceso, dalyviai keliavo po šalį lankydami įvairius kultūrinius objektus, vyko paskaitos ir kūrybiniai seminarai, liepsnų ir karščio įkvėpti eiles kūrė poetai, auksinius improvizacijų kadrus gaudė fotografai, kūrė videomenininkai, vyko lazerių šou, į profesionalių muzikantų kompaniją paimprovizuoti saksofonu ar būgnais įsiliedavo ir patys menininkai, džiazo ritmu užkrėsdami ir susirinkusius žiūrovus. Privalu paminėti, kad prie bendros simpoziumo kūrybos jungėsi ne tik jaunieji muzikantai: kvintetas „Jazzadelics“ (Gabrielius Gribauskas, Romualdas Karžinauskas, Davidas Papšelis, Martynas Pinaitis, Edvinas Račelis), Panevėžio Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokyklos, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleiviai Rugilė Kriukaitė, Dometa Pauliukaitė, Kipras Martinonis, Ernestas Padaiga ir jų mokytojai Saulius Astrauskas, Raimundas Januševičius, Viktoras Labanauskas. Prie karščiu alsuojančių krosnių šėlo specialiai simpoziumui susibūręs džiazuojantis ir improvizuojantis duetas „Remis BRASS“ (dirigentas, pučiamųjų instrumentų orkestrų vadovas Remigijus Vilys) ir „Remis GLASS“ (stiklo menininkas Remigijus Kriukas) bei pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“. Drauge – ir vieni garsiausių džiazo muzikantų Leonidas Šinkarenka, Vytautas Labutis, Arvydas Joffe, Rimantas Bagdonas, Igoris Švedko, Andrius Savčenko ir kt. Simpoziumas neliko nepastebėtas ir fejerverkų profesionalų „Blikas“ –studijoje susirinkusiems žiūrovams jie sukūrė įspūdingą lazerių ir pirotechnikos stebuklą.
Nors simpoziumus įvairių sričių profesionalai ėmė „švęsti“ dar gerokai prieš Kristų (randama duomenų, kad simpoziumai vykdavo jau IV a. pr. m. e.), stiklo menininkų susibūrimai įvairiose pasaulio vietose skaičiuojami vos keletą dešimtmečių. Paties simpoziumo prasmės aiškinime rasime įvairių tarpusavyje susijusių interpretacijų, bet iš esmės tai – žodis, pagal kilmę reiškiantis puotą, dažnai su muzika, vynu, pokalbiais ir linksmybėmis. Viena pagrindinių simpoziumų dalių – žaidimai. Tačiau dabar simpoziumas suprantamas kaip akademinis, tam tikros srities profesionalų, mokslininkų susibūrimas. Laisvas keitimasis informacija, patirtimi, idėjomis, vykstantis dalyvaujant kelių šalių atstovams. Kalbant apie meninio stiklo studijas, skirtingos sąlygos ir studijų, kuriose vyksta tokie renginiai, specifika tik dar labiau skatina menininkų kūrybiškumą, įvairialypį stiklo meno pažinimą ir kaitą. Todėl ypač svarbu, kad organizuojami tarptautiniai meninio stiklo simpoziumai vyktų skirtingose geografinėse vietovėse, su skirtingų mokyklų, tradicijų įtakomis, tokiu būdu dalijantis ir perimant skirtingas patirtis vieniems iš kitų.
Šiandieniniai stiklo menininkai stengiasi neatsilikti nuo pasaulinių meno srovių ir vyraujančių tendencijų, savaip laužo tradicinės kūrybos rėmus, ieško kūrybinės terpės šiuolaikiniame meno pasaulyje. Tačiau sąvokos „stiklo menininkas“ ar „stiklo menas“ postmoderniame kontekste išlieka dėl vienos ypatingos su medžiagiškumu susijusios priežasties – tai amato išmanymas ir meistrystė. Tokios stiklo savybės, kaip skaidrumas bei optiškumas, kuriomis nepasižymi kitos medžiagos ir kurios suteikia stiklui tiek vizualinio, tiek koncepcinio išskirtinumo, išgaunamos stiklą veikiant tradiciniais technologiniais būdais. Be technologinių žinių ir praktinių įgūdžių, net eskizą būsimam kūriniui sudėtinga sukurti, jau nekalbant apie tai, kad pačiam dirbti prie krosnies reikia ilgo ir kantraus kasdienio darbo ir treniruočių. Apie šią meno rūšį reikia turėti specifinių žinių ne tik norint sukurti ir pagaminti, bet net ir paanalizuoti stipriai su medžiaga, amatu ir savita estetika susijusį meno kūrinį. Dar vienas veiksnys, analizuojant stiklo kūrinius taikomumo ar konceptualumo aspektu, būtų jų vertinimas įvairiose šalyse, kuriose stiklo meno objektai daugeliu atvejų traktuojami labai skirtingai. Tas pats objektas, priklausomai nuo šalies ar regiono, gali būti įvardytas kaip skulptūra, objektas ar dizaino pavyzdys, daugelį vertinimo veiksnių nulemia šalies (regiono) patyriminė stiklo meno situacija – istoriškai susiformavusi mokykla.
Analizuojant šiuolaikinės stiklininkystės procesus svarbu tapo ir tai, kad postmoderniame meno pasaulyje akivaizdžiai išnyko meno žanrai. Tradicinis menas susiliejo, tiksliau tariant, susimaišė su medijomis, fotografija, videomenu, pasipildė muzikos ir teatro elementais. Tai puikiausiai atspindi tarptautinio ir meninio stiklo simpoziumo „GlassJazz“ retrospektyva, kur kūryba iš stiklo medžiagos prie karšto stiklo krosnių, skambant gyvai džiazo improvizacijai, fiksuojama vaizdo ir garso įrenginiais, tiksliau, procesas yra fotografuojamas, filmuojamas ir fiksuojamas garsas turint tikslą sukurti kito (ne iš stiklo medžiagos) pobūdžio meno kūrinį. Proceso vizualika tampa inspiracija poezijai. Dar prieš gerą dešimtmetį pasauliniai stiklo spektakliai žiūrovams simpoziumuose vykdavo grynai kaip meistriškumo ir amato demonstravimas, o šiandien šis šou jau gerokai išsivadavęs iš griežtų darbo prie krosnies principų.
Kiekvieno simpoziumo gerą savaitę vykstančių kūrybinių iššūkių maratoną vainikuoja stiklo kūrinių paroda. Galerijos sienas puošia ne tik simpoziumo akimirkas fiksavusių fotografų nuotraukos, bet ir tapybos bei grafikos kūriniai, simpoziumo metu sukurti autoriniai filmai.
Pripažinkim, unikalusis „GlassJazz“ atitinka visus simpoziumo kriterijus bei apibūdinimus ir sukuria papildomų. Čia gausu ir „duonos“ – stiklo, dalijimosi patirtimi, darbo prie krosnių ir šalto apdirbimo staklių ir kt., ir žaidimų – kūrybiniai vakarai, susitikimai su meno mylėtojais, pavakarojimai su kolegomis. Čia susirenka net kelių meno sričių profesionalai, prasiplečia kūrybinis laukas, užsimezga naujos idėjos, gimsta nauji projektai.
Komentarai