VDA prof. Eglė Ganda Bogdanienė
- prieš 5 dienas
- 14 min. skaitymo
LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS IŠŠŪKIAI IR METAI
Vadovauju Lietuvos dailininkų sąjungai nuo 2020-ųjų. Šį laikotarpį lydėjo nauji išbandymai ir nenumatytos situacijos, iš administracijos ir LDS tarybos pareikalavusios naujų sprendimų, kūrybiškumo ir kritinio mąstymo, kartu atsirado daug naujovių ir pokyčių. Pradėjus pirmininkavimą COVID kontekste, susidūrus su krize dėl finansinių atsargų nebuvimo ir bankrutuojančių įmonių LDS nuomojamose patalpose, sąjungai išgyventi pavyko tik kliaujantis darbuotojų motyvacija ir valstybės parama. Visgi sudėtinga situacija ne sugniuždė, bet paskatino pergalvoti LDS būties ir veiklos formas, ieškoti naujų žmogiško ir profesinio išlikimo galimybių, tikint, kad būtent kūrybinės organizacijos yra erdvė, kurioje permąstoma patirtis ir išbandomos naujos kūrybinės idėjos.
Per COVID laikotarpį 2020–2021 m. Užimtumo tarnybai kompensavus darbuotojų atlygį, darbai sąjungoje vyko visa apimtimi. Visos numatytos parodos buvo surengtos ir transliuojamos žiūrovams internetu. Pandemijos ir karantino fone LDS nesustabdė veiklos, bet ieškojo naujų meno komunikavimo formų, pasitelkdama partnerystes, tinklaveiką, bendradarbiavimą, naujausias technologijas, gerus ketinimus ir tikėjimą, kad menas ir kūrybiškumas išgelbės pasaulį.
LDS 85-mečiui dedikuota svarbiausia 2020 m. meno parodų – 17-oji tarptautinė tapybos trienalė visa numatyta apimtimi eksponuota Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (kuratoriai dr. Evelina Januškaitė, Linas Liandzbergis, architektas Darius Baliukevičius), o jos kuklus atidarymas pasiekė dalyvius ir žiūrovus tiesioginiu reportažu internetu. Vėliau buvo sukurta visa serija reportažų iš parodos, kalbinti kuratoriai, parodos dalyviai, dailėtyrininkai, kiti menininkai.
COVID išbandymai paskatino virtualių kultūros erdvių atvėrimą. Naujoje LDS interneto svetainėje gimė Virtualių parodų platforma, periodiškai atverianti naujas parodas ir pristatanti autorius. Tuo metu įvyko esminių pokyčių tiek LDS strategijoje, tiek naujos tarybos darbe.
LDS misija: kurti Lietuvos vizualiojo meno ateitį, sudaryti prielaidas kūrybos laisvei, profesionalios dailės raiškai, sklaidai, menotyros ir meniniams tyrimams, būti profesionalios dailės kompetencijų formavimo lydere Lietuvoje, dalyvauti kultūros politikos kūrime tarptautiniu mastu.
LDS vizija: šiuolaikiška, veiklia profesionalius vizualiojo meno kūrėjus vienijanti asociacija, reikšmingai įtakojanti kultūrinio gyvenimo eigą ir vizualiojo meno politiką Lietuvoje ir aktyviai vykdanti meno sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
LDS vertybės: tautinis ir asmeninis tapatumas, tolerancija, tarptautiškumas, tvarumas, individo ir kūrybos laisvė, taip pat – profesionalumas ir kūrybiškumas.
LDS išskirtinumas: gausiausia meno kūrėjų asociacija Lietuvoje, vienijanti profesionalius (pripažintus ir jaunus) vizualiojo meno kūrėjus ir tyrėjus. Yra LDS galerijų steigėja, palaiko jų parodinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje. LDS nariai – Lietuvos kultūros ambasadoriai, vaizduojamojo meno vizionieriai.
Taryba yra kolegialus LDS valdymo organas, ją sudaro pirmininkas ir kiti nariai. LDS pirmininkas automatiškai tampa tarybos nariu ir jos pirmininku. Nuo 2020 m. tarybos veikla, siekiant konstruktyvaus darbo, organizuojama komitetais Strategijos ir finansų komitetas, Meno ir parodų organizavimo komitetas, Etikos ir gerovės komitetas, Tyrimų ir sklaidos komitetas, Užsienio reikalų komitetas.
2022 m. vasario 24-osios rytas pakeitė pasaulį, staiga paversdamas nesvarbiu tai, kas visai neseniai atrodė neįsivaizduojamai vertinga. Kai įvairiomis medijų priemonėmis mus užplūdo bauginančių naujienų srautas, o prioritetai kardinaliai pasikeitė, matyt, ne vienas pasitikrinome, ar turime pasirengę savo „bėglio krepšelį 72“, jei staiga agresorius peržengtų Lietuvos slenkstį. Tačiau praėjus pirmam stresui, stebėdami XXI a. karo baisumus savo televizorių ir kompiuterių ekranuose, daugelis uždavė klausimą – o ką aš galiu padaryti, kad padėčiau karo niokojamai Ukrainai ir žūstantiems jos žmonėms? Meno pasaulyje iškilo klausimas, kuris taip ilgai jau nebuvo kasdieninio Europos gyvenimo dalis – koks yra meno organizacijų ir menininkų vaidmuo karo metu?
Meno ir menininkų vaidmuo visada buvo reikšmingas formuojant visuomenę ir aplinką. Tai svarbus kritinis balsas, dažnai atskleidžiantis iš pirmo žvilgsnio nepamatytus dalykus arba tiesiog suteikiantis galimybę mintyse ar estetiškai viską apmąstyti. Karo kontekste tokia meno ir menininko misija dar svarbesnė. Tuo metu, kai žmonės miršta, ardomos šeimos, griaunami namai, menininkų organizacijos, institucijos, tinklai ir bendruomenės visame pasaulyje turi susijungti galvodami, ką visi kartu ir kiekvienas mūsų gali padaryti? Menininkų reakcija gali skleistis manifestais, deklaracijomis, parodomis, humanitarine pagalba, visomis kitomis galimybėmis padedant karo ištiktiems Ukrainos žmonėms. Šis karas dažnam mūsų užduoda ir bendresnį klausimą, ar buvome pakankamai jautrūs smurto, nelygybės, brutalumo faktams visame pasaulyje lig šiol? Daug kas atrodė kažkur toli, tartum mūsų neliestų...
LDS atsakymą atrado kitą rusijos agresijos dieną, vasario 25 d. deklaratyviai išeksponavusi 15 metrų ilgio Ukrainos valstybės vėliavą matomiausioje galerijoje DGS Vokiečių g. 2, priešais Vilniaus rotušę. Kurkime, dirbkime, padėkime Ukrainai. Pagalbos Ukrainai akciją „SlavaART Ukraini“ įgyvendino LDS „Artkioskas“ – surinko, išplatino ir pardavė daugiau nei 30 menininkų neatlygintinai paaukotų meno kūrinių ir visas lėšas skyrė Ukrainai. Aiški pozicija ir veiksmai įgalino reikšti savo nuomonę tarptautinėse IAA World ir IAA Europe konferencijose. Skaityti pranešimai, dalyvauta diskusijose. Pranešimų pavadinimą „Mūzos netyli“ sąmoningai ėmiau iš 1940 m. „Alkos“ muziejuje Telšiuose vykusios Lietuvos menininkų parodos katalogo anotacijos. Pranešimuose naudoti kolegų – Ukrainos menininkų karo metu sukurtų darbų, kuratorių suorganizuotų renginių, muziejų ir meno institucijų griuvėsių vaizdai ir Ukrainos kultūrai padarytos milžiniškos žalos duomenys. LDS tarybos dėka pasiektas šalių agresorių kultūrinės veiklos IAA suspendavimas. 2022 m. pavasarį LDS, bendradarbiaudama su Ukrainos galerija YA ir Ukrainos ambasada, suorganizavo Ukrainos meno kūrinių „Aukso fondo“ parodą galerijoje „Arka“ (kuratorius Pavlo Gudimovas), karo kontekste norėta padėti kolegoms, skleisti jų kūrybą ir saugoti kūrinius nuo sunaikinimo. Vėliau paroda buvo perkelia į Panevėžio dailės galeriją.
2022 m. gruodį ketverius metus trukusi teismo byla dėl Šiuolaikinio meno centro ieškinio, siekiant iškeldinti LDS iš patalpų Vokiečių gatvėje 2, baigėsi sąjungos pergale. Teisėtai patvirtinta galimybė dailininkams ir toliau naudoti LDS galerijos ir salono patalpas. Istoriškai šios erdvės sąjungai itin reikšmingos ir ne veltui patalpa vadinama akvariumu, nes viduje organizuojami renginiai, parodos, performansai, labdaros aukcionai yra matomi praeivių iš lauko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Ačiū teismuose LDS atstovavusiai KPP kontorai ir ypač advokatui Ugniui Pėdnyčiai bei Evelinai Bakienei.
Akcentuodami šią pergalę, LDS galerijoje Vokiečių g. 2 surengėme parodą „Lex retro non agit. 18. BYLA“, inspiruotą bylos eigos ir sprendimo. Parodoje meninėmis priemonėmis buvo interpretuojami ir reflektuojami valstybės institucijų ir kultūros organizacijų ryšiai, dialogai ar monologai, bendrų siekių apibrėžtys ir sankirtos, nevyriausybinių meno organizacijų egzistavimo ir veiklos kaita santykyje su Valstybe. Paroda-akcija sausį nešildomose Vokiečių g. 2 DSG patalpose veikė kaip atvira sistema, kūrybinių idėjų laboratorija. Toks meno žanras skatino meno bendruomenės ir žiūrovų politinę ir socialinę savimonę, kritiškai tyrė socialinio formavimosi tapatumo sąlygas ir skatino išsivaduoti iš stereotipų.
Parodoje menininkai ir menotyrininkai pristatė 18 Aukščiausiojo Teismo bylos nutarties puslapių menines interpretacijas. Dalyviams buvo padalinti 18 bylos puslapių ir paprašyta sukurti vizualius komentarus tam, ką perskaitė. Šie veiksmai suprantami kaip kūrybinių sprendimų paieška, tiesiogiai susijusi ne tik su estetiniais, bet ir su socialiniais bei politiniais klausimais. Taigi kūryba čia traktuojama kaip problemų sprendimo priemonė, galinti paskatinti mūsų gyvenimo transformacijas. Parodoje reiškėme nuomonę, kad meno bendruomenės, visuomenės ir valstybės ryšius reikia plėtoti ne teismuose, o kultūros projektuose.
Paskutiniai metai įsuko į aktyvų dalyvavimą kultūros politikoje, ūkinių ir teisinių problemų sprendimą, nuolatinį paraiškų rašymą ir teikimą nacionaliniams ir tarptautiniams fondams, siekiant pagerinti LDS finansinę būklę, kuriant galimybę organizuoti kultūros renginius. Dalyvavimas Kultūros paso paslaugų ekspertavime įgalino vertinti menininkų ir galerijų teikiamų kultūros ugdymo paslaugas, užtikrinant kultūros paso paslaugos kokybę ir kultūrinę vertę.
Kasmet LDS metinės veiklos programos įgyvenamos trimis kryptimis:
Kultūrinė. LDS narių kūrybos skatinimas, reprezentavimas ir viešinimas tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu mastu tęstiniuose ir metiniuose projektuose.
Socialinė. Dailininko profesijos sąlygų ir socialinės aplinkos analizė ir tobulinimas; paramos ir kvalifikacijos kėlimo sistema, psichologinė ir ekonominė pagalba ir stebėsena.
Atstovavimo. Organizacijos narių interesų atstovavimo, tarptautiškumo ir tinklaveikos programų įgyvendinimas.
LDS Kūrybinė programa įgyvendinama šešiomis kryptimis:
Valstybinių (nacionalinė, vyriausybinė, respublikinė ir kt. apdovanojimų) ir tarptautinių premijų laureatų kūrybos pristatymai;
Jaunųjų menininkų programa;
Konceptualios, kuratorinės šiuolaikinio meno parodos;
Tarptautiniai projektai;
Meno renginiai regionuose;
Visuomenės edukavimas ir meninis ugdymas.
Šiandien LDS kūrybinė programa plėtojama 11 LDS galerijų (Vilniuje – galerija „Arka“, Šv. Jono gatvės galerija „Medūza“, Dailininkų sąjungos galerija, LDS Projektų erdvė, Pamėnkalnio galerija, Galerija „Kairė-Dešinė“; Kaune – „Meno parkas“ ir „Drobė“; Klaipėdos galerija, Galerija „XX“ Panevėžyje ir Galerija „S_IN“ Šiauliuose) ir partnerių parodų erdvėse, kur nuosekliai pristatoma LDS narių ir kultūrinio bendradarbiavimo partnerių kūryba ir meniniai tyrimai. Pasitelkę kūrybinių industrijų vadybos tyrėjus, aiškinamės šiuolaikinių galerijų veiklos perspektyvas, , žinoma, suprasdami, kad didžiausia mūsų bendruomenės vertybė – ŽMONĖS: kuriantys menininkai, parodų koncepcijas generuojantys kuratoriai, meno procesus tiriantys menotyrininkai ir žiūrovai. Akivaizdu, kad šiandieniniai kultūros reiškiniai nebeįsitenka ir galerijose. Pasikeitė tiek pats meno kūrinio, proceso suvokimas, tiek jo pristatymo būdas.
LDS SMKO (Strateginės meno kūrėjų organizacijos) kūrybinės programos tikslas – kurti tvarų ir reprezentatyvų Lietuvos kultūros lauką, veikti inovatyviai, atliepiant šiandieninius kultūros lauko ir visuomenės lūkesčius, užtikrinant organizacijos narių kūrybos sklaidą ir profesionalaus meno plėtrą. Projektu stiprinama Lietuvos dailininkų raiška ir kvalifikacija, skatinama tarpinstitucinė kultūros sektoriaus partnerystė, sudaromos sąlygos jaunųjų meno kūrėjų profesiniam meistriškumui vystytis, realizuojami tarptautiniai, tęstiniai projektai, užtikrinamas kultūros paveldo ir kūrėjų atminties išsaugojimas, aktyvuojamas visuomenės domėjimasis dailės procesais, įvairiomis priemonėmis vystoma kultūros edukacija ir brandesnis visuomenės požiūris į meną. Programos parodos sulaukia žiniasklaidos dėmesio – rašomi kritiniai ir analitiniai straipsniai, publikuojami interviu su parodų autoriais, rodomi videoreportažai televizijos laidose, transliuojami pokalbiai radijuje, sudarius bendradarbiavimo sutartį su LRT, svarbiausi renginiai sistemingai viešinami LRT ir „LRT plius“ kanalais ir t. t.
LDS galerijose kasmet surengiama apie 200 parodų – tai personalinės ir grupinės, regioninės, nacionalinės ir tarptautinės, kuratorinės, lydimos autorių ir kuratorių prisistatymų ir edukacinių programų. Kasmet parodas kuruoja apie 50–80 kuratorių, savo kūrybą pristato 800–1000 menininkų, parodas aplanko šimtai tūkstančių žiūrovų, LDS ir galerijų socialiniuose tinkluose fiksuojama šimtai tūkstančių peržiūrų. Siekiama, kad tęstiniai LDS renginiai (nuo 1969 m. organizuojama tarptautinė Vilniaus Tapybos trienalė, nuo 2005 m. vykstanti Lietuvos dailės kvadrienalė LTQ, nuo 2021 m. tarptautinė meno ir mokslo trienalė UFNA – „Unpredictable Futures / Nenuspėjamos Ateitys“) turėtų savo išskirtinį, aktualų kultūrinį veidą, reflektuotų šiuolaikinio meno aktualijas ir plėtrą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. 2023 m. LDS sėkmingai įgyvendino tarptautinį „Common Ground“ projektą, bendradarbiaujant su VšĮ „Dailininkų namai“ Palangoje, Torunės šiuolaikinio meno centru ir Reikjaviko organizacija „Pojūčių akademija“. Įvykdyti visi įsipareigojimai, parodos Islandijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, išleistas projekto katalogas (kuratorė Evelina Januškaitė).
2023 m. įspūdinga paroda Panevėžio dailės galerijoje minėjome Panevėžio skyriaus 55 metų veiklos sukaktį. Klaipėdos kultūros ir komunikacijų centre parodoje „Dedikacija Klaipėdai“ iškilmingai minėjome Klaipėdos skyriaus 50 metų jubiliejų. 2025 m. Šiaulių miesto galerijoje Šiaulių skyriaus menininkų paroda minėjo skyriaus 50-metį.
Nuo 2022 m. atvėrėme naują LDS iniciatyvą LDS EDU – buvo organizuotos meno ir kūrybos stovyklos vaikams bei jaunimui. 2024 m. LDS startavo „Socialinio recepto“ projektas, kurio tikslas – žmogaus ir visuomenės sveikatinimas pasitelkiant kūrybiškumą, menines praktikas ir bendravimą. „Socialinis receptas“ – priemonė, kuria vienišas, socialinių ir emocinių problemų turintis žmogus nukreipiamas į bendruomenėje vykdomus laisvalaikio ir kultūros užsiėmimus. Įgyvendinamas projektas „Kūryba neišeina į pensiją”, kuriame pripažinti menininkai, LDS nariai moko amžėjančius meno mėgėjus meno istorijos ir kūrybos praktikų. 2024 m. Palangos dailininkų namuose atvėrėme tarptautinę meno rezidenciją.
LDS bendruomenės nariai, darantys išskirtinį poveikį šalies kultūros raidai, nuolat apdovanojami valstybiniais apdovanojimais. Pvz., 2023 m. po galerijos sėkmingos veiklos pristatymo „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ kontekste „Meno parko“ vadovas Arvydas Žalpys apdovanotas Lietuvos Respublikos apdovanojimu „Nešk šviesą ir tikėk“. LDS galerijoje po ilgos pertraukos parodą surengusiai LDS narei Eglei Rakauskaitei skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija, o Vyriausybės kultūros ir meno premija skirta LDS teiktam kandidatui – menininkui Žygimantui Augustinui, taip pat LDS narei menotyrininkei Aleksandrai Aleksandravičiūtei. Už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje net keturiems LDS nariams Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas dailininkas ir rašytojas Mikalojus Povilas Vilutis; ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota Audronė Girdzijauskaitė, Antanas Olbutas ir Gediminas Piekuras. 2024 m. LDS teikta kandidatė Dalia Truskaitė gavo Lietuvos Vyriausybės premiją. Taip pat Vyriausybės premijomis apdovanota dailės kritikė, parodų kuratorė Erika Grigoravičienė ir scenografė, teatro dailininkė Sigita Šimkūnaitė. Nacionaline premija įvertintas ilgametis LDS narys tapytojas prof. Arvydas Šaltenis ir LDS narė meno kritikė, kuratorė Laimutė Kreivytė. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiais apdovanotas dailininkas, grafikas, režisierius Stasys Eidrigevičius. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už ypatingus nuopelnus kultūros ir meno srityse drąsiai plėtojant šiuolaikinį eksperimentinį meną ir nacionalinio identiteto sklaidą tarptautiniu mastu apdovanotas menininkas Saulius Vaitiekūnas.
LDS kuria parodų erdves, bendradarbiaudama su verslo ir socialiniais partneriais, siekdama plėtoti menininkų kūrybines dirbtuves, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, meno kūrinių kolekcionavimą ir pirkimą (Užutrakio meno festivaliai, parodos Verslo centro galerijoje „Stadium“, Šeimyniškių g. 19b, LR užsienio reikalų ministerijoje, Lietuvos ambasadose ir kt.). Aktyvinama meno kūrinių pardavimo platforma „ArtKiosk“, laimėtas LKT „Dizaino sparnų“ projektas, tikėtina, atversiantis naujas meno monetizavimo galimybes, pasitelkiant inovatyvius dizaino sprendimus.
Nuo 2021 m. DS fondas atnaujino veiklą, laimėta ir įgyvendinta 15 LKT, KPD ir Vilniaus savivaldybės projektų. Vienas svarbiausių – „Monumentaliosios dailės kūrinių duomenų bazė“ (projekto iniciatorės Liuda Stankevičienė ir Nijolė Vilutytė), kuriuo remiantis Kultūros paveldo informacinėje sistemoje ir LIMIS buvo įkelta šimtai esamų ir sunaikintų monumentaliosios dailės kūrinių vaizdų bei informacinių duomenų. Projektas „Fondo parodų katalogų tyrimas“ leido suskaitmeninti šimtus DS fonde saugomų katalogų ir sukelti juos į LIMIS. Dabar visa ši informacija prieinama meno ir kultūros tyrėjams. Projektai „Meno inventorizacija-2“ ir „Vietovaizdžiai“ atvėrė fondo kolekciją, Vilniaus reklaminiuose stenduose eksponuojant įvairiomis grafikos ir tapybos technikomis sukurtus kūrinius ir nukeliant žiūrovus į 7–9 dešimtmečio Vilnių. Fondo projektu „Vilniaus suvenyrai“ siekta, pasitelkus dailės ir dizaino sričių bendradarbiavimo sinergiją, sukurti aukštos meninės kokybės tekstilės suvenyrų (skarelių, kosmetikos krepšių) seriją su išlikusių ir jau sunaikintų Vilniaus monumentaliosios dailės kūrinių fragmentais, įgalinant šių objektų atmintį per šiuolaikiškus dizaino objektus.
LDS socialinė programa, tinklaveika, atstovavimas ir tarptautiškumas
COVID-19 metu dėl karantino uždarius kultūros įstaigas bei atšaukus renginius, meno kūrėjai, negalintys iš savo veiklos gauti pajamų, dėl kūrybinių prastovų galėjo kreiptis pagal Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą. Susidarius nenumatytai situacijai, Vyriausybė pakeitė Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą ir numatė papildomų lėšų meno kūrėjų kūrybinės prastovos išmokoms. Karantino laikotarpiu nebuvo laikomasi privalomos metų pertraukos tarp kūrybinės prastovos išmokų mokėjimo. (1)
Galų gale vizualiųjų menų autoriai – nediskriminuojami! Po sudėtingų derybų su kitomis kolektyvinio administravimo asociacijomis 2021 m. rudenį vizualiųjų menų kūrinių autoriams paskirstytas ir išmokėtas kompensacinis atlygis. Tokį padidėjusį kompensacinį atlygį už asmeninį kūrinių atgaminimą buvo galima išmokėti tik po dešimtmetį trukusios kovos, įstatymo keitimo 2018 m., tyrimų ir derybų su kolektyvinio administravimo organizacijomis. Svarus indėlis ginant vizualiųjų menų autorių teises priskirtinas LATGA Vizualių menų poskyrio vadovei Gabrielei Naprušienei, ne vieną dešimtmetį gynusiai dailininkų autorines teises, taip pat buvusiems LDS pirmininkams, kurie, priklausydami LATGA tarybai, atsakingai dirbo Lietuvos dailininkų naudai.
Teisingas atlygis už kūrybą – vienas aktualiausių šiuolaikinės kultūros politikos klausimų. Lietuvos dailininkų sąjunga jau daugelį metų nuosekliai lyderiauja šioje srityje, inicijuodama tyrimus, formuodama rekomendacijas ir telkdama nacionalinius bei tarptautinius partnerius.
2019 m. LDS pirmoji Lietuvoje viešai iškėlė neteisingo atlygio vizualiojo meno kūrėjams problemą. Šia tema parašyti straipsniai „Dailėje“ ir atviruose sklaidos šaltiniuose, dalyvauta diskusijose, debatuose, ginčuose. 2023 m. atliktas 4-as tyrimas „Teisingas atlygis menininkams: Trys žingsniai, kaip tai pasiekti“ atskleidė, kad du trečdaliai menininkų dirba be atlygio. Tyrimas pateikė konkrečias rekomendacijas – standartinius įkainius, kūrybinei veiklai orientuotą kultūros politiką bei finansavimo decentralizaciją. LDS taip pat aktyviai analizuoja 2025 m. Lietuvos kultūros tarybos tyrimo duomenis apie itin sudėtingą menininkų darbo aplinką. Sunkiai, bet nuosekliai įtvirtinama nuostata, kad menininkai turi gauti atlygį už parodas.
2024 m. spalį LDS Vilniuje organizavo Tarptautinės dailininkų asociacijos IAA EUROPE Generalinę Asamblėją, kurioje priimta rezoliucija, akcentuojanti teisingą atlygį už kūrinių rodymą, kolektyvinių derybų teises bei mobilumo sąlygas.
LDS pastangomis 2023 m. Statybos įstatyme įtvirtinta privaloma 1 proc. statybų sąmatos skyrimo meno kūriniams nuostata, bet jos įgyvendinimas stringa. Išlieka ir problema dėl atlygio už kūrinių eksponavimą muziejuose bei viešosiose erdvėse. LDS nuolat pabrėžia būtinybę užtikrinti realų atlygį už kūrinių rodymą, įgyvendinti 1 proc. nuostatą, sukurti tvarų finansavimo modelį kūrėjų organizacijoms ir įtvirtinti lengvatinį PVM menininkams.
Sisteminga veikla atstovaujant kūrėjų teises rodo, kad sisteminiai pokyčiai įmanomi tik glaudžiai bendradarbiaujant valstybei, institucijoms ir pačiai menininkų bendruomenei.
Nuolat bendradarbiaujama su Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Bendromis pajėgomis buvo parengtos ir teiktos pastabos dėl nepakankamo dėmesio kultūrai 2021–2030 m. Nacionaliniame Pažangos plane. Kartu su Nacionaline kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija bei Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacija suformuota bendra pozicija dėl Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto.
Inicijuojamas dialogas su politikais, dalyvaujama posėdžiuose sprendžiant kultūros finansavimo problemas kartu su Lietuvos kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros tarybos atstovais. Teikti naujo kultūros tarybos finansavimo modelio variantai, dalyvauta Vizualaus meno tarybos veikloje, Dailės krypties ekspertinio vertinimo forumuose, menininkų socialinės būklės svarstymuose, Kultūros paso programos atnaujinime, kitose LDS narių teises ir veiklą aptariančiose diskusijose.
Bene problemiškiausiu LDS veiklose lieka nekilnojamo turto klausimas, ir nors per paskutinius 5 metus į nekilnojamojo turto atnaujinimą įdėta 170 759 eurai, tai tik maža dalis investicijų, kurios tiesiog būtinos, kad LDS pastatai būtų saugūs, pritaikyti darbui ir ekspozicijoms. LDS pirmininkų ir tarybos narių pečius slegia didelė atsakomybė už sąjungos nekilnojamąjį turtą, kuris per 35 nepriklausomybės metus dėl nepakankamo finansavimo, valstybės neprisidėjimo, ribotų turto vadybos gebėjimų ir kt. buvo nepakankamai prižiūrimas ir atnaujinamas. Per paskutinius 5 metus (2020 08 03 – 2025 08 03) iš nuomos ir kitos veiklos sugeneruota 1516330 eurų, lėšos buvo skirtos LDS veiklai (vidutiniškai 303266 eurai per metus). Palyginti su 2015 08 03 – 2020 08 03, kai buvo gauta 1249063 eurai (vidutiniškai 249813 eurų per metus), pajamos išaugo, bet jų toli gražu neužtenka.
2024 m. dalis anksčiau teisiškai neįregistruoto LDS nekilnojamojo turto buvo priskirtas į LDS balansą – iki šiol patikėjimo teise naudoti Kauno skyriaus (Rytų g. 18) pastatai po teisinių procedūrų 602 kv. m. buvo įregistruoti nuosavybės teise.
90 metų sukaktį sąjunga pradėjo minėti jau pernai, pirmą kartą sukviesdami į Lietuvoje suorganizuotą Europos meno kūrėjų asociacijos Generalinę Asamblėją per 30 užsienio delegatų ir svečių (delegatai: Vasilena Gankovska / Austrija, Anders Werdelin / Danija, Teemu Mäki / Suomija, Marcel Noack / Vokietija, Igors Dobicins / Latvija, Eglė Ganda Bogdanienė / Lietuva, Geir Egil Bergjord / Novegija, Maria Moroz / Lenkija, Katarína Žáková / Slovakija, Sara Edström / Švedija, Jerome Ince-Mitchell / Jungtinė Karalystė, Jonathan Jerold / JAV, Katina Kosta / Kipras, Vahida Ramukić / Serbija, Jonna Van’t Hof / Olandija, Stefania Angelini / Monakas, Susana Mendes / Portugalija, Anna Eyjólfsdóttir / Islandija). GA delegatai ir svečiai buvo supažindinti su LDS istorija, galerijomis ir dabarties planais, pasidalinta darbo patirtimi ir kultūros lauko vizijomis. IAA Europe GA rezoliucija ragina Europos sprendimų priėmėjus užtikrinti tvarią vaizduojamojo meno raidą, geresnes menininkų darbo sąlygas bei visuomenės prieigą prie kultūros. Meno sritis reikalauja įvairovės ir lygių teisių, todėl menininkams turi būti garantuotos socialinės, sveikatos, draudimo ir pensijų apsaugos, nepriklausomai nuo jų profesinės formos. Svarbus teisingas atlygis už meninę veiklą. Menininkai turi turėti galimybę gyventi iš savo darbo, todėl būtina didinti stipendijų ir dotacijų skaičių, jas skiriant kolegialaus vertinimo principu. Reikia stiprinti menininkų mobilumo galimybes, supaprastinti vizų išdavimą, užtikrinti atlyginimą už kūrinių eksponavimą viešai finansuojamose erdvėse ir stiprinti kolektyvines derybų teises. Muziejų veikla turėtų būti orientuota ne tik į eksponavimą, bet ir į naujų kūrinių užsakymą, taip užtikrinant menininkų pajamas. IAA pabrėžia, kad menas turi būti prieinamas visiems – būtina nemokama prieiga prie viešai finansuojamo meno, daugiau viešojo meno užsakymų bei stipresnis estetinis ugdymas mokyklose. Kiekvienas žmogus turi teisę kurti, vertinti ir kritikuoti meną, todėl svarbios kokybiškos meno mokytojų darbo sąlygos. Solidarumas su persekiojamais menininkais taip pat laikomas prioritetu – siūloma kurti paramos strategijas, užtikrinti saugias prieglobsčio vietas ir nuolatines paramos programas. GA lydėjo tarptautinė konferencija Nacionalinėje dailės galerijoje „Menas ir karas“ (organizavo IAA Europe (tarptautinės dailininkų asociacijos Europos padalinio), Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos dailininkų sąjunga), kurioje pranešimus skaitė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, dr. Gintautas Mažeikis, menininkas Mindaugas Lukošaitis, IAA Europe prezidentas, Suomijos menininkas dr. Teemu Mäki, Ukrainos menininkė Tetyana Chorna ir britų menininkė Anjalikė Sagar.
2025 metais sukakčiai dedikuojame daugiau nei 100 renginių visoje Lietuvoje, vienas jų – dalies „Aukso ženklelių / Aukso mūzų“ laureatų kūrybos pristatymu parodoje „Aukštos įtampos tinklas“ Vilniaus rotušėje. Lietuvos dailininkų sąjungos istorija – srauni, plati, intakų maitinama srovė, kurioje plėtojasi valstybės ir asmenybių dramos, slypi romano puslapių verti prisiminimai, nežabotos kūrybinės aistros ir ryškiausi žmogiškojo įkvėpimo pavyzdžiai.
LDS šiandien – 2025 m. – yra savanoriškumo pagrindu 1531 dailininką ir dailėtyrininką vienijanti meno kūrėjų organizacija, turinti kruopščiai daugelį metų kauptus, bet mažai tyrinėtus kultūrinio Lietuvos gyvenimo dokumentų archyvus, unikalų, istorinius virsmus išgyvenusį dailės kūrinių fondą, kūrybinių industrijų organizavimo bei dailininkų socialinio gyvenimo stebėsenos patirtį ir šiandienos iššūkius atspindinčias ambicijas aktyviai prisidėti prie šiuolaikinio vizualiojo meno ir tyrimų kūrimo bei sklaidos.
Skatiname valstybės ir visuomenės suvokimą, kad būtent kūrybinės organizacijos turėtų būti vieta, kur atsiranda ir yra išbandomos naujausios idėjos.
Analizuojant ir vertinant istoriją, akivaizdu, kad daug padaryta, bet nemažai ir neįgyvendinta. Praradimų ir neįgyvendintų idėjų priežastys – finansinių išteklių stoka, nepakankamos vadybos žinios, nekilnojamojo turto, ekonominių, socialinių ir finansinių pokyčių valdymo spragos, netvari bendruomenės vienybė ir supratimo stoka, kad kritika yra vertinga, bet nepakankama siekiant pozityvių pokyčių. Reikia įtraukties, pasiaukojimo ir tikėjimo sėkme.
Dėkoju interviu davusiems pirmininkams Broniui Leonavičiui, Algimantui Biguzui, Gvidui Raudoniui ir Eugenijui Nalevaikai. Jie atvirai ir drąsiai analizavo savo pirmininkavimo metus, nebijodami prisiminti tiek pergales, tiek sunkumus, iššūkius ir nesėkmes.
Dėkoju draugams, kolegoms, bendradarbiams už buvimą kartu šiuose sudėtingose kultūros vadybos ir sklaidos procesuose. Jūsų išmintis, patirtis ir geranoriškumas – didžiausias ramstis, o supratimas, palaikymas ir pagalba – geriausias atlygis. Taip pat dėkoju kritikams, kurių pastabos ir įtarus žvilgsnis neleidžia atsipalaiduoti ir klysti.
Išskirtinė padėka už darbą LDS labui ir nuoširdų bendradarbiavimą Ugniui Pėtnyčiai, Evelinai Bakienei, Romai Jarutytei, Irenai Adomaitienei, Andriui Grigalaičiui (1983–2024), Dainiui Petkevičiui, Linui Liandzbergiui, Andriui Makarevičiui, Rūtai Udraitei-Mikalauskienei, Evelinai Januškaitei-Krupavičei, Lukui Stanioniui, Romai Survilienei, Rasai Jundaitei, Stanislovui Lučūnui, Vaidai Ragėnaitei, Solveigai Gutautei, Saulei Mažeikaitei-Teiberei, Kotrynai Džilavjan, Laimai Stungienei, Patricijai Poderytei, Jurgai Minčinauskienei, Audriui Pociui, Skaidrai Trilupaitytei, Aistei Kisarauskaitei, Rebekai Bruder, Neringai Poškutei-Jukumienei, Birutei Skaisgirienei, Tomui Rudokui, Broniui Rudžiui, Tomui Andrijauskui, Eglei Indriūnaitei, Rasai Jundulaitei.
Summary in English
CHALLENGES AND YEARS OF THE LITHUANIAN ARTISTS' UNION
The Lithuanian Artists’ Association represents artists at national and international levels. It promotes their professional activities, creativity, and dissemination, as well as raising issues of fair remuneration for creativity and cultural funding. The Association organizes informal gatherings, plein air events, and exhibitions. Like the flow of a river, it rises and falls, pools and breaks free, but always finds its own path and strength to continue flowing. Although some rivers disappear in deserts or rocky terrain, Lithuanian artists have survived complex transformations and trials and continue to exist. There are various ways to count years and ages. This is also the case with the Lithuanian Artists’ Association, which will celebrate its anniversary in 2025. Some say it is 90 years old, some, 36 years old (since the restoration of the independent LAA in 1989), and some, 41 years old (counting the activities of the LAA in interwar Lithuania and in Lithuania after it regained independence).
(1) Kūrybine prastova vadinamas laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių laikinai neturi sąlygų meno kūrybai ir (ar) jos rezultatų sklaidai. 2021 m. pradžioje į Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą galėjo pretenduoti 3779 asmenys.
Komentarai