Nepavaldūs laikui portretai
Elenos Nonos Zavadskienės paroda
PRASMĖS. Tapytojos ir grafikės Elenos Nonos Zavadskienės portretų paroda „Smėlio laikrodžio efektas“ atidaryta Vilniuje, Rašytojų klube, kur ji eksponuoja 13 žinomų menininkų, kino ir teatro režisierių, aktorių, literatų, muzikantų portretų, sukurtų per beveik keturiasdešimties metų laikotarpį (1966- 2011). Parodos devizas „Smėlio laikrodžio efektas“ yra tarsi autorės bandymas pažvelgti į nuolat besikeičiantį, negailestingai bėgantį laiką, o jo trapumo pojūtį liudija atvaizdai, kuriuos simboliškai sustingdė laikas. Tačiau gyvenimas nesustoja ir smėlio laikrodis nuolat privalo būti apverčiamas, o laiko tėkmė atsinaujins naujais įasmenintais vaizdais. E. N. Zavadskienės portretuose juntama nekintanti menininkės pozicija: dėmesys asmeniui, su išskirtiniu žvilgsniu, portretuojamųjų individualumu ir charizmatiškais bruožais. Apie portretuojamųjų pasirinkimus E. N. Zavadskienė yra sakiusi: “Mėgstu stebėti žmonių veidus – kiekvienas jų savitas ir įdomus. Tačiau menininkų veiduose daugiau dvasingumo, įtampos, vidinės energijos.” Tai jubiliejinė Elenos Nonos Zavadskienės paroda Vilniaus Rašytojų klube. 2019 metais gerbėjai jau turėjo galimybę susipažinti su jos grafika: litografijomis ir piešiniais. Autorės intensyvi parodinė veikla inspiruoja ją nuolat kurti, nepriklausomybės metais ji surengė parodas 16 pasaulio šalių. Zavadskienė yra ištikima savo gyvenimo ir kūrybos istorijos kūrėja. Menininkė kuria tapybos, grafikos technikomis ji piešia, improvizuoja figūrų, cirko motyvų temomis. Mėgiamas ir natiurmorto žanras. Moderno stilistika dvelkia dekoratyvios irisų, bijūnų, saulėgrąžų kompozicijos. Tačiau geriausiai išsiskiria portretai. Lietuvos Nacionalinis dailės muziejus įsigijęs 8 aliejine technika sukurtus portretus, įsigytus nuo 1973 metų. (M. Giedrio, M. Vilučio, J. Čeponio ir kt. ) E. N. Zavadskienės portretais prilygsta Lietuvos portretų meistrų Vytauto Ciplijausko ir Sofijos Veiverytės meistriškumui. Iš gausios lietuvių portretistų plejados, dažnai oficiozinių šio žanro kūrinių Nonos kūryba išsiskyrė konstruktyvia minimalistine kompozicija ir dominuojančiu piešiniu. Ji išvengė būdingos daugeliui ekspresionistinės spalvų , potėpių, gausos, daugybės atributų . o kitaip tariant- vizualaus triukšmo.
PRIEMONĖS. E. N Zavadskienės kūrybos diapazonas gan platus, tačiau tapyboje aliejumi ir pastele autorė labiau apsiriboja portretais bei natiurmortais. Ji kuria aliejinės tapybos, akrilo, pastelės, piešinio ir kt. technikomis, reikalaujančiomis nuolat tobulinamos meistrystės o tuo pačiu išvengiama monotonijos. Vieni portretai nutapyti iki pusės, centriškai, subtiliais pastelinės tapybos potėpiais ir brūkšniais minkštai vibruojant veido bruožų trajektorijas. Aliejinės tapybos darbų koncentracija aiškesnės struktūros, ryškesnių spalvų. Bet svarbiausia portretų savybė yra gebėjimas išgauti skirtingą asmenybės žvilgsnio nuotaiką. Juose yra nuoširdaus lyrizmo (Brigitos p.2001,), skausmingai atviros sielos ( Dainininko Andriaus Mamontovo p.1997,), ikonų tapybai būdingo personažų žvilgsnis (R. Tumino p.1997, Architekto V. Brėdikio p. 1978) ar nevaržomos ekspresijos ( Jono Griciaus p.1973). Profiliniai portretai retesni, jie ekspresyvesni, pulsuoja veržlumu ir erdviškumu. E.N.Zavadskienė užčiuopia savo bendraamžių kolegių menininkių išskirtinumą, plačios erdvės fone akcentuojami egzotiški ornamentai (Aleksandros Jacovskytės p 1973.), ar dekoratyvūs elementai - iškalbingos lelijos šakos simbolis ( Dailininkės Jūratės Bagdonavičiūtės p. ,1982,). Portretuojamieji vaizduojami tarsi išnyrantys iš tamsos, apsupti kino apšvietimo efektų. Tapybos erdvė ir abstraktus fonas neužgožia žmogaus, o tik dar labiau jį pabrėžia ir leidžia atsiskleisti. Portretuose rasime ir japonų raižinių elegancijos, ir pikasiškos jėgos. Nuolat akcentuojamos akys, jų nesimetriškas komponavimas yra tarsi sielos veidrodis, kur atrasite panašumą, savitumą. Dažnai jų įstrižas kontūras pabrėžia šelmišką žvelgsnį į jus, o kartu ir ne.
MUZIKALUMAS. E. N. Zavadskienę drąsiai galima būtų priskirti prie „moteriškojo kūrybos sąjūdžio“, „prigydžiusio kūryboje švelnumą, jausmingumą, spontaniškumą, bėgančią liniją ir trauką abstrahuotam vaizdui“. Jos portretų kompozicijų esminis veikėjas dažnai yra ir muzikalus ritmas, išreikštas subtiliais grakščių linijų ritmais, formų ir erdvės elementų kaita. Dažnai ir spalviniai sprendimai akomponuoja piešinio ritmikai. Spalvos taip pat tarsi akomponuoja. Pavyzdžiui V. Antanavičiaus portrete ryškios raudonos spalvos dominantė kuria emocinę kaitrą, sustiprina juodo piešinio kontūro raišką (Tapytojo Valentino Antanavičiaus p.2008;), o chiromantiško piešinio linijos vedžioja žiūrovo žvilgsnį veido linijų labirintais. Išskirtine šalto kolorito mėlynai violetinių atspalvių gelme atsiveria E. N. Zavadskienės „Autoportretas su katinu“. 2011, kur ryški paslapties, rituališkumo dermė. Katės ir moters sfinksiška povyza pagauta elegantiškai muzikaliu linijų ritmu- geriausiai save pažįstančios pozuotojos atvaizdu. Patraukliausios E. N. Zavadskienės portretų savybės - drąsiai apibendrintos, plastiškai transformuotos formos ir pikasiškai žaismingos linijos. E. N. Zavadskienės portretai kupini kontrastų, spinduliuojančių žvilgsnių, muzikalių formų, linijų plastikos. Tai pasakojimas apie nepavaldžią laikui oazę. Šiandien moterys paprasčiau gali realizuoti savo tapatybę. Daugelio garsių moterų menininkių tarpe Nona išliko savimi, autentiškai kurianti savo meninę kalbą ir išgyvenanti meno kūrėjos pilnatvę.
APIE AUTORĘ. Elena Nona Zavadskienėgimė 1943 m., Odesoje, Ukrainoje. 1962 m. baigė Odesos teatro dailės technikumą. Parodose dalyvaujanuo 1966 metų. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1975 metų. Meno kūrėjo statusą įgijo 2005. Surengė34 asmenines parodas Lietuvoje, Baltarusijoje, Belgijoje, Dominikos Respublikoje, Japonijoje, Italijoje, JAV, Jugoslavijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Lenkijoje, Liuksemburge, Makedonijoje, Olandijoje,Pietų Korėjoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Venesueloje, Vengrijoje, Vokietijoje. Jos kūrinių yra Lietuvos Nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės fonde (LDS), Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje, Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje, Kaliningrado meno galerijoje (Rusija), Tokijo Tama Art University muziejuje (Japonija), bei privačiose kolekcijose Lietuvoje,Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Belgijoje, JAE, Lenkijoje, Izraelyje.