Ramutė Rachlevičiūtė

PASIRODO, ĖMĖ IR SUSIFORMAVO, MENO RINKA FORMUOJASI MŪSŲ AKYSE

Pokalbis su galerijos „Vartai" direktore ir partnere Laura Rutkute

Laura Rutkutė Asmeninio archyvo nuotr.

Ar matote pokyčių pirminėje ir antrinėje Lietuvos meno rinkoje? Kaip juos apibūdintumėte?

Antrine rinka kol kas domėjausi mažai, tad sunku apie ją spręsti. Tuo tarpu pirminėje rinkoje pastebiu lėtus, bet svarbius pokyčius. Vienas iš ryškiausių – augantis šiuolaikinio meno poreikis, kuris kartu lavina auditorijos estetinį suvokimą. Kitaip tariant, priimtinumas profesionaliam menui per pastaruosius metus ženkliai pagerėjo.

Vis dėlto, nors tai teikia vilties, naujų kolekcininkų atsiradimas vis dar vyksta itin lėtai. Manau, kad šioje srityje reikia aktyvesnių veiksmų. Buvo laikas, kai itin aktyviai ir asmeniškai dirbome su potencialiais kolekcininkais: organizavome bendras išvykas į meno muges su specialiomis programomis, susitikimais su garsiais menininkais, vizitais pas kolekcininkus ir pan. Žinoma, tai reikalauja nemažai papildomų resursų. Visgi panašu, kad šią tradiciją teks atgaivinti, nes būtent tokios iniciatyvos gali skatinti kolekcininkų bendruomenės augimą ir stiprinti meno rinką.

Kiek Lietuvos meno rinkos situaciją veikia tarptautinė meno galerijų mugė „ArtVilnius“?

Be abejonės, „ArtVilnius" daro įtaką Lietuvos meno rinkai, bet ši įtaka dvejopa. Viena vertus, „ArtVilnius" suteikia unikalią galimybę didžiajai daugumai vietos menininkų ir galerijų būti pastebėtoms. Mugė pritraukia gausybę lankytojų, skatina visuomenės susidomėjimą meno kūrinių pirkimu, o itin plati bei įvairi pasiūla galimai mažina įtampą, dažnai kylančią naujiems rinkos dalyviams susidūrus su šiuolaikiniu menu muziejuose, meno centruose ar profesionaliose galerijose. Tai leidžia žmonėms lengviau įsitraukti į meno pasaulį ir patirti kolekcionavimo žavesį. Ilgainiui tai gali skatinti gilesnį domėjimąsi menu ir siekti aukštesnės kokybės.

Kita vertus, atrankos nebuvimas mugėje gali paaštrinti jau egzistuojančias problemas ir taip silpnoje Lietuvos šiuolaikinio meno rinkoje. Dėl prioriteto kiekybei, kenčia rinkos ekosistema ir kokybės suvokimas, o dėmesys mažiau atrinktiems kūriniams gali nutolinti žiūrovus nuo profesionalaus diskurso apie šiuolaikinį meną, apribodamas kritinį mąstymą ir tobulėjimą. Tikiu, kad, išgryninus ir sustiprinus atrankos procesą, „ArtVilnius" galėtų būti stipri varomoji jėga vietos meno rinkoje. Ji ir galėtų pritraukti įtakingus tarptautinius kolekcininkus, kuratorius, galerijas ir žiniasklaidos atstovus.

Kai kuriems mūsų menininkams atstovauja tarptautinės galerijos: Vilmantui Marcinkevičiui – Danijos, Povilui Ričardui Vaitiekūnui – Amsterdamo ir Paryžiaus, Deimantui Narkevičiui – Amsterdamo, Paryžiaus, Niujorko. Ar paminėtumėte daugiau dailininkų? Ar tai augina Lietuvos meninį prestižą, ar labiau dailininko asmeninius pasiekimus? 

Priklausomai nuo tarptautinių galerijų reputacijos ir įtakos, atstovavimas yra abipusiai naudingas ir prisideda tiek prie menininko asmeninių pasiekimų, tiek prie Lietuvos meninio prestižo. Menininko kūryba tampa matomesnė tarptautinėje meno scenoje, o tai natūraliai kelia ir visos Lietuvos meno lauko žinomumą bei reputaciją.

Kai menininkams atstovauja prestižinės galerijos, jie įgauna prieigą prie pasaulinio meno rinkos ir dalyvauja reikšminguose renginiuose bei parodose. Manau, kad tai prisideda prie šalies kultūrinio įvaizdžio stiprinimo ir pritraukia tarptautinį dėmesį ne tik menininkui, bet ir Lietuvos meno scenai.

Pastaruoju metu pastebima, kad net tie, kurie jau daug metų dirba ir kuria užsienyje, vis noriau grįžta į mūsų meno lauką. Turiu omenyje Gediminą ir Nomedą Urbonus, Žilviną Kempiną, Ievą Mediodia, Ray Bartkų ir kt. Ką tai galėtų reikšti? 

ArtVilnius'24 Andrej Vasilenko nuotr.

Priežastys labai įvairios ir individualios. Menininkų, dirbančių užsienyje, matomumas Lietuvoje priklauso tiek nuo mūsų meno lauko dėmesio tiems autoriams, tiek nuo jų įsitraukimo į vietinius projektus ir parodas. Priežastimi grįžti gali būti ir išskirtinis dėmesys Lietuvoje – tai ypač aktualu menininkams, sulaukusiems tarptautinio pripažinimo, nes jiems tampa svarbu būti vertinamiems ir savo šalyje. Taip pat negalima pamiršti finansinio aspekto – tokios paramos galimybės kaip LTKT finansavimas ar Nacionalinės premijos gali būti stipria motyvacija menininkams palaikyti glaudesnį ryšį su Lietuva.

Kai kuriems menininkams grįžimas į Lietuvos meno lauką leidžia atnaujinti ryšius su jų kultūrinėmis šaknimis, išreikšti temas, artimas vietinei auditorijai, ar netgi suteikti unikalią tarptautinę perspektyvą. Tuo tarpu kitos dalies menininkų, ryšys su Lietuvos meno lauku yra nebe toks glaudus, nes jie jau įsitvirtinę tarptautinėse meno scenose, kūrybinė veikla klostosi užsienyje. Kita vertus, tai nereiškia, kad jie prarado ryšį su tėvyne – kartais tai gali būti laikina ir susijusi su asmeniniais ar profesiniais įsipareigojimais kitur.

Kaip paveikė mūsų dailininkų karjerą dalyvavimas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėse?

Apskritai Venecijos bienalė veikia kaip katalizatorius, skatinantis menininką kilti į naujas karjeros aukštumas, bet jos poveikis priklauso nuo to, kaip menininkas ir jo darbai priimami ir įvertinami. Todėl kai kuriems menininkams dalyvavimas Venecijoje tampa tiesiog svarbiu karjeros epizodu ir biografiniu įrašu, o kitiems – ilgalaikiu postūmiu.

Kokį vaidmenį atlieka „Meno rinkos“ aukcionas? Ar įmanomas artimiausiu metu ir šiuolaikinio meno aukcionas?

Atsakyčiau apibendrintai - aukcionai yra svarbi meno rinkos grandis, ypač aktuali ir šiuolaikiniam menui. Jie didina menininkų matomumą, pritraukia naujus pirkėjus bei skatina tapti naujais kolekcininkais. Taip pat aukcionai suteikia galimybę kolekcininkams perparduoti nebepatinkančius arba kolekcijos pakraipos nebeatitinkančius kūrinius. Kolekcionavimas - nuolatinio tobulėjimo procesas: klaidos neišvengiamos, bet jos padeda formuoti skonį, meno supratimą ir kolekcijos kryptį. Todėl galimybė perparduoti kūrinius ir iškeisti kūrinius yra itin svarbi, nes įgalina kurti dar stipresnes kolekcijas.

Vis dėlto, kaip ir kitos grandys, aukcionai, ypač mažose meno rinkose, gali turėti ir neigiamų pasekmių. Viena iš jų – kainų svyravimai, dėl kurių gali nukentėti menininko vertė. Juk nepavykusio aukciono rezultatai rinkoje gali būti interpretuojami, kaip objektyvus menininko vertės rodiklis, ypač tarp nepatyrusių kolekcininkų. Taip pat tinkamos atrankos ir kokybės kontrolės stoka gali pakenkti šiuolaikinio meno rinkos suvokimui. Be to, aukcionuose dažnai pasitaiko spekuliacinių pirkimų, iškraipančių rinką ir galinčių destabilizuoti menininkų karjerą. Dėl šių priežasčių itin svarbus glaudus aukcionų bendradarbiavimas su galerijomis, besirūpinančiomis ilgalaike menininkų karjera.