VDA prof. Eglė Ganda Bogdanienė

02-13
17 min. skaitymo

LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS PAGRINDINIS APDOVANOJIMAS - AUKSO ŽENKLELIAI

Lietuvos dailininkų sąjungos pagrindinio metų apdovanojimo Aukso ženklelių tradicija prasidėjo 2000 m. ir vyksta lig šiol, o nuo 2021 m. ženklelių nominaciją papildė „Aukso mūza“ – Remigijaus Kriuko sukurta stiklo skulptūra.

„Auksinių ženklelių / Aukso mūzos“ apdovanojimas yra svarbiausias LDS prizas, teikiamas dailininkams ir dailėtyrininkams už išskirtinius meninius pasiekimus ir veiklą, jis ypač svarbus, nes jį skiria reikliausi kritikai – kolegos menininkai. Auksiniai ženkleliai ir piniginės premijos laureatams teikiamos nuo 2000 m., o per 25 metus jau apdovanota per 80 kūrėjų.

2000 metai

Algirdui Petruliui – už parodų ciklą

Algirdas Petrulis (1915–2010) – tapytojas, vienas ryškiausių Lietuvos koloristinės krypties atstovų. Kūrybai būdingas subtilus spalvos pajautimas, ramios, kamerinės erdvės, harmoningo kolorito ir abstrahuotos formos jungtis, kurioje realybės motyvai įgauna meditacinį pobūdį. Petrulis laikomas viena svarbiausių figūrų, formavusių moderniosios lietuvių tapybos estetiką ir spalvinę kultūrą.

Algirdui Bosui – už skulptūrą „Ilgesio paukštis“ prie Klaipėdos universiteto

Algirdas Bosas – skulptorius, kūręs tiek monumentaliąją, tiek mažosios formos plastiką. Jo darbuose dera apibendrintos, stilizuotos formos ir subtilus detalių piešinys, ypač medaliuose bei reljefuose. Menininkas gebėjo įtaigiai kurti viešąsias skulptūras, įprasminančias kultūros bei istorijos temas, ir kamerinius darbus, pasižyminčius preciziška plastine kalba.

Rimantui Sakalauskui – už darbus Kryžių kalno pranciškonų eremo koplyčioje (Šiaulių r.)

Rimantas Sakalauskas – skulptorius, keramikas ir mozaikų kūrėjas. Sukūrė reikšmingų sakralinių darbų Kretingos, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bei Kryžių kalno koplyčiose, taip pat antkapinių paminklų. Kūrybai būdingas tradicijos tęstinumas, prasminių simbolių gausa ir įvairių plastinės raiškos formų dermė, įtvirtinusi jį kaip vieną ryškiausių Lietuvos sakralinės skulptūros kūrėjų.

2001 metai

Salvinijai Giedrimienei – už 14 gobelenų ciklą „Kryžiaus kelias“ Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos koplyčiai

Salvinija Giedrimienė – tekstilininkė, sukūrusi modernius monumentalius gobelenus. Kūryba išsiskiria faktūrinių ir ažūrinių elementų jungtimis bei biblinės tematikos interpretacijomis, kurias papildo emocionali spalvų paletė ir ryškus erdvės pojūtis. Laikoma viena svarbiausių šiuolaikinės lietuvių sakralinės tekstilės kūrėjų.

Marijai Teresei Rožanskaitei – už 2001 m. šiuolaikines instaliacijas

Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007) – tapytoja, koliažų, asambliažų ir instaliacijų autorė. Kūryba išsiskyrė medicininės tematikos ciklais (rentgenogramos, ligoninės, aparatūra), atskleidžiančiais žmogaus pažeidžiamumą bei technologijų įtaką kūnui, taip pat ekologinėmis refleksijomis abstrakčiuose peizažuose.

Linai Jonikei – už 2001 m. dalyvavimą tarptautinėse parodose

Lina Jonikė – tekstilininkė, koncepcinės siuvinėjimo technikos autorė. Kūryboje derina tradicinį dygsnį su fotografija ant plastiko ar fotoaudinio, nagrinėdama žmogaus identiteto, kūno ir moterystės temas. Pelnė tarptautinį pripažinimą dalyvaudama svarbiose tekstilės bienalėse ir trienalėse, laimėjo prestižinių apdovanojimų.

2002 metai

Algimantui Šlapikui – už kūrybos pasiekimus

Algimantas Šlapikas – skulptorius, kuriantis stilizuotas, subtiliai abstraktintas medžio, akmens ir metalo formas. Darbams būdingi metaforiški siužetai, ironijos gaida bei santykio su aplinka refleksija. Aktyviai dalyvavo tarptautinėse parodose, simpoziumuose ir surengė personalinių parodų Lietuvoje bei užsienyje.

Zitai Kreivytei – už kūrybos pasiekimus

Zita Kreivytė – odos plastikos kūrėja ir knygrišystės meistrė. Kūryba apima tiek teminius ciklus („Ateities vizija“, „M. K. Čiurlionis“), tiek dekoratyvias odos plokštumas bei erdvinius objektus, pasižyminčius reljefine modeliacijos įvairove, spalvų subtilumu ir medžiagiškumo derme.

Augustinui Savickui – už memuarų knygą „Žalia tyla“

Augustinas Savickas (1919–2012) – tapytojas, pedagogas, memuarų knygos „Žalia tyla“ autorius. Kūryba pasižymėjo metaforiškais, emocionaliais vaizdiniais, jungiančiais modernizmo dvasią su asmeniniu pasakojimu. Profesoriaus pedagoginė veikla turėjo didelės įtakos kelioms tapytojų kartoms, menininkas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.

2003 metai

Feliksui Jakubauskui – už dalyvavimą tarptautinėse tekstilės parodose ir Čendžu (Korėjoje) III tarptautiniame meno konkurse „Happiness in Life“ pelnytą apdovanojimą specialiuoju prizu (gobelenas „Šviesos namai“, 2003)

Feliksas Jakubauskas (1949–2025) – tekstilininkas, garsėjęs monumentaliais, erdviniais gobelenais, kuriuose dera sudėtinga audimo technika, subtili spalvinė gama ir metaforiniai siužetai. Kūryba sulaukė tarptautinio pripažinimo – menininkas pelnė aukso medalį Lozanos tekstilės bienalėje (1997) bei daugybę kitų apdovanojimų.

Broniui Leonavičiui – už 2003 m. kūrybinę veiklą ir „Akademijos“ galerijoje surengtą iliustracijų parodą iš ciklo „Vilniaus legendos“

Bronius Leonavičius (1933–2014) – grafikas, knygų iliustratorius, visuomenės veikėjas. Sukūrė per 100 knygų iliustracijų, buvo vienas iš Vilniaus grafikos meno centro steigėjų, 1987–1992 m. vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungai. Kūryba reikšmingai prisidėjo prie lietuviškos iliustracijos tradicijos.

Audronei Petrašiūnaitei – už 2003 m. surengtas personalines tapybos darbų parodas Kauno paveikslų galerijoje, „Rūtos“ galerijoje Vilniuje bei parodą „Tapyba“ Vilniaus rotušėje.

Audronė Petrašiūnaitė – tapytoja, pedagogė, ilgametė VDA Kauno fakulteto docentė. Kūrybai būdingas švelnus kolorizmas, subtilūs spalvų virpesiai, autoportretuose juntama ekspresija bei dramatiškas piešinys. Surengė reikšmingų personalinių parodų Lietuvoje.

2004 metai

Elvyrai Katalina Kriaučiūnaitei – už parodas, surengtas Lietuvoje ir užsienyje 2004 m.

Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė – grafikė, tapytoja, rankų darbo popieriaus objektų kūrėja. Eksperimentavo su įvairiomis grafikos technikomis, vėliau išgarsėjo originaliais rankų darbo popieriaus kūriniais. Pelniusi Vyriausybės kultūros ir meno premiją, kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose.

Laimai Oržekauskienei – už 2004 m. parodas užsienyje

Laima Oržekauskienė (Ore) – tekstilininkė, profesorė, viena ryškiausių Lietuvos šiuolaikinės tekstilės kūrėjų. Gobelenai išsiskiria ornamentikos estetika, skaitmeninių technologijų ir daugiasluoksnių kompozicijų jungtimis. Už savo kūrybą pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (2005).

Mindaugui Skudučiui – už 2004 m. surengtą personalinę parodą „Akademijos“ galerijoje, Vilniuje

Mindaugas Skudutis – tapytojas, pedagogas, VDA profesorius. Kūrybai būdinga ekspresyvi tapyba, kurioje nagrinėjamos mirties, ligos, aistros temos, taip pat senamiesčio peizažai ir kasdienybės scenos. Menininkas pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją bei kitų apdovanojimų.

2005 metai

Leopoldui Surgailiui – už 2005 m. surengtą personalinę parodą Vilniaus kongresų rūmuose

Leopoldas Surgailis (1928–2016) – tapytojas, modernizmo klasikas, profesorius. Kūryboje gaivališka ekspresija derinama su liaudies ikonografija, grotesku ir dekoratyviu koloritu. Darbai saugomi svarbiausiuose Lietuvos ir užsienio muziejuose.

Vitai Gelūnienei – už kuratorinį darbą rengiant Kauno tekstilės meno bienalę „Textile’05“

Vita Gelūnienė – tekstilininkė, pedagogė, kuratorė. Gobelenai pasižymi fotorealizmo ir konceptualių pasakojimų jungtimis, nagrinėja kūno, atminties bei ritualo temas. Buvusi Kauno bienalės meno vadovė, reikšmingai prisidėjusi prie šiuolaikinės tekstilės tarptautinio matomumo.

Arvydui Ališankai – už personalinę parodą, surengtą „Dalios galerijoje“, Vilniuje

Arvydas Ališanka – skulptorius, profesorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Kūryboje naudoja įvairias medžiagas: granitą, bronzą, medį, šiaudus, gintarą. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose simpoziumuose ir parodose, skleidžia šiuolaikinės skulptūros idėjas.

2006 metai

Šarūnui Saukai – už personalines kūrybos parodas Vilniuje ir Maskvoje

Šarūnas Sauka – tapytojas, vienas ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos dailės kūrėjų. Drobėms būdinga hiperrealistinė raiška, grotesko ir siurrealizmo elementai, gausu religinių, mitologinių ir autobiografinių motyvų. Pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją, darbai saugomi svarbiausiuose Lietuvos muziejuose.

Eimučiui Markūnui – už personalinę kūrybos parodą „Identifikacijos“ Kaune

Eimutis Markūnas – tapytojas, vitražistas, instaliacijų autorius, grupės „Angis“ narys. Kūryboje ryškūs ekspresyvūs vitražai, konstruktyvios formos, instaliacijos ir postobjektai, pasižymintys glaudžiu ryšiu su architektūra.

Vladui Urbanavičiui – už skulptūrą „Kabantys akmenys“ Kaune

Vladas Urbanavičius – skulptorius, žinomas dėl monumentalių viešųjų skulptūrų. Kūryba išsiskiria redukuotomis formomis, konstrukcijų monumentalumu ir poleminiu santykiu su urbanistine aplinka. Ryškiausi darbai – „Krantinės arka“ Vilniuje ir „Kabantys akmenys“ Kaune.

2007 metai

Romualdui Kvintui – už skulptūras daktarui Cemachui Šabadui ir rašytojui Romainui Gary Vilniuje bei estrados artistui Danieliui Donskiui Kaune

Romualdas Kvintas – skulptorius, sukūręs daug portretinių skulptūrų ir memorialinių objektų. Darbai skirti iškilioms asmenybėms atminti – nuo Vytauto Kernagio iki Romaino Gary. Kvinto kūryba tapo svarbia Lietuvos kultūrinės atminties dalimi.

Algirdui Griškevičiui – už parodas Lietuvos kultūros centre Varšuvoje (Lenkija) ir „Baroti“ galerijoje Klaipėdoje

Algirdas Griškevičius – tapytojas, fotografas, objektų kūrėjas. Kūryba pasižymi teatrališku miesto ir kasdienybės vaizdavimu, siurrealistiniais elementais bei metafizinio laiko refleksijomis. Pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją, darbai saugomi Lietuvos muziejuose.

Stasiui Žirguliui – už paminklą rezidencijos aukoms atminti „Nurimęs varpas“ Alytuje

Stasys Žirgulis – skulptorius, pedagogas, profesorius. Kūrybai būdingos lakoniškos formos, simboliniai motyvai, dažnai pasitelkiamas paukščio įvaizdis. Sukūrė daugybę memorialinių objektų, yra apdovanotas Gedimino ordino medaliu ir Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi.

2008 metai

Vygantui Paukštei – už personalinę kūrybos parodą Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre iš parodų ciklo „Lietuvos aido galerija pristato“

Vygantas Paukštė – tapytojas, pedagogas, aktyvus parodų dalyvis. Kūryboje kasdienybės scenos transformuojamos į groteskiškus, ritualinius pasakojimus, pasižyminčius spalvine įtaiga.

Kęstučiui Grigaliūnui – už personalines kūrybos parodas Vilniuje, Kaune, Niujorke ir projektą parodą „Vilniaus albumas" (sąsiuvinis Nr. 2)

Kęstutis Grigaliūnas – grafikas, tapytojas, instaliacijų autorius, profesorius. Kūryboje dera trafaretinė spauda, medžio pjaustiniai, ironija, „Fluxus“ ir poparto dvasia. Nuo 2008 m. plėtoja „Mirties dienoraščių“ projektą, įprasminantį istorijos atmintį. Apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Egidijui Rudinskui – už surengtas personalines kūrybos parodas Hamburge ir Kaune, už pripažinimą „Geriausias metų kūrinys“ Kaune

Egidijus Rudinskas – grafikas, pedagogas. Kūrybai būdingas preciziškas oforto piešinys, subtilios temos ir eksperimentai su įvairiomis grafikos technikomis. Aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose, iliustruoja literatūrinius kūrinius, darbai saugomi Lietuvos ir užsienio kolekcijose.

2009 metai

Kęstučiui Kasparavičiui – už tekstus ir iliustracijas knygai „Baltasis Dramblys“ ir iliustracijų parodas Vilniuje bei Bremene (Vokietija)

Kęstutis Kasparavičius – vienas žymiausių lietuvių vaikų knygų iliustratorių ir autorių. Sukūrė per 60 knygų, leidiniai išversti į daugiau nei 20 kalbų, pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų, tarp jų – Bolonijos vaikų knygų mugės Metų iliustratoriaus titulą (1993).

Gediminui Piekurui – už Jono Aleksos figūrinį portretą ir skulptūrą „Banga“ Vilniuje

Gediminas Piekuras – skulptorius, pedagogas. Darbai pasižymi stilizuotomis, metaforiškomis formomis, kuriose derinama medžio, metalo, akmens ir ledo plastika. Kūryboje ryškus simboliškumas ir monumentalumas. Apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Zinaidai Vogėlienei – už gobelenų ciklą „Modifikuoti audiniai“

Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė – tekstilininkė, viena smulkiosios tekstilės pradininkių Lietuvoje. Sukūrė daugiau kaip 230 gobelenų, objektų ir instaliacijų, naudodama netradicines medžiagas. Kūriniai pelnė tarptautinių apdovanojimų ir yra svarbiausių Lietuvos muziejų kolekcijose.

2010 metai

Janinai Lili Paškauskaitei – už aukštą meninį estampo meistriškumą, novatoriško, charakteringo portreto žanro ištobulinimą

Janina Lili Paškauskaitė (1925–2012) – grafikė, estampo meistrė. Kūryba išsiskyrė realistiniu piešiniu, preciziška raiška ir novatoriška portreto žanro interpretacija. Sukūrė portretų ciklų, taip pat peizažų ir buitinių kompozicijų triptichų. Kūriniai saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje ir MO muziejuje.

Liucijai Šulgaitei – už harmoningą minties ir formos įkūnijimą keramikos mene

Liucija Šulgaitė (1933–2013) – keramikė, viena moderniosios lietuvių taikomosios dailės pradininkių. Įvaldžiusi porceliano technologiją, kūrė dekoratyvines formas, objektus, triptichus, kuriuose jungė figūrinius motyvus su gamtos įvaizdžiais. Kūrybai būdingas minimalistinės estetikos subtilumas ir rafinuota medžiagiškumo pajauta. Apdovanota aukso medaliu Faencoje (1971), sidabro medaliais Sopote (1979).

Kęstučiui Musteikiui – už Lietuvos vardo ir baltiškos kultūros garsinimą tarptautiniuose ir Lietuvos ugnies ir ledo skulptūrų projektuose

Kęstutis Musteikis – skulptorius, aktyviai dalyvavęs parodose ir tarptautiniuose simpoziumuose. Kūryboje dominuoja apibendrintos formos, simboliška stilizacija, taip pat unikalios skulptūros iš ugnies, ledo ar sniego. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų viešosioms erdvėms Lietuvoje ir užsienyje.

2011 metai

Kaziui Morkūnui – už ypač aukšto meninio lygio erdvinių ir tradicinių vitražų ciklą Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčiai, už atsidavimą puoselėjant Lietuvos profesionaliosios vitražo mokyklos tradicijas

Kazys Morkūnas (1925–2014) – vitražo dailininkas, monumentaliojo meno kūrėjas, profesorius. Sukūrė reikšmingų vitražų, pasižyminčių eksperimentinėmis technikomis, monumentalumu ir spalvų dinamika. Apdovanotas SSRS valstybine premija (1985), Gedimino ordinu (2000), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2013).

Linui Liandzbergiui – už šiuolaikišką klasikinės tapybos interpretavimą paveikslų cikluose „Pažadėtoji žemė“, „Svetimkūniai“

Linas Liandzbergis – tapytojas, tarpdisciplininio meno kūrėjas. Drobėse dera abstrakčiojo ekspresionizmo, potapybinės abstrakcijos ir poparto elementai. Kūryboje ryškūs paradoksalūs „lipdukų“ motyvai, interpretuojantys šiuolaikinio pasaulio informacijos ir vizijos temas. Aktyviai dalyvauja parodose ir kuruoja šiuolaikinės dailės projektus.

Kaziui Venclovui – už novatorišką, gilų, istorinį-tautinį pjūvį

Kazys Venclovas – skulptorius, kurio darbams būdingos dinamiškos, organiškos formos ir subtilus santykis su aplinka. Kūryba apima skulptūras iš įvairių medžiagų, darbai eksponuoti viešosiose erdvėse ir tarptautiniuose simpoziumuose. Pelnė apdovanojimų konkursuose Estijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

2012 metai

Audriui Janušoniui – už kūrybinį novatoriškumą ir aktyvią kūrybos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje

Audrius Janušonis – keramikas, kūryboje jungiantis figūrines kompozicijas, torsus, simbolinius objektus. Darbams būdinga poparto, ekspresionizmo, siurrealizmo stilistikos dermė, subtilus ironijos ir melancholijos santykis. Kūriniai saugomi Panevėžio miesto dailės galerijoje, MO muziejuje, muziejuje „Ariana“ Ženevoje.

Broniui Gražiui – už parodas „Medžio metai“, „Vaizdai“. Už intensyvią kūrybinę ir visuomeninę veiklą, už romantišką, pasąmonės vaizdinių kupiną kūrybos pasaulį, paslapties, nežinomybės, tuštumos įvaizdį, siurrealistinį pradą kūryboje

Bronius Gražys – tapytojas ir grafikas, grupės „24“ narys, ilgametis VDA dėstytojas. Kūryboje vyrauja figūrinės kompozicijos, peizažai, natiurmortai, kuriems būdingos sudėtingos kompozicijos, daugiaspalvis koloritas, mozaikinė faktūra ir siurrealistinė simbolika. Darbai saugomi Lietuvos nacionaliniuose muziejuose.

Ramutei Rachlevičiūtei – už itin produktyvią ir kūrybišką menotyrinę veiklą, surengtas personalines parodas, parengtas ir išleistas monografijas, dailininkų kūrybos albumus

Ramutė Rachlevičiūtė – dailėtyrininkė, profesorė, menotyrininkė. Tyrinėja XX a. lietuvių, Vakarų Europos, Skandinavijos dailę ir rusų avangardą. Parengė monografijų, katalogų, kuruoja parodas, aktyviai dalyvauja dailės kritikų asociacijų veikloje. 2021 m. apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija.

2013 metai

Augustinui Virgilijui Burbai – už ilgametę kūrybą grafikos srityje, kuri remiasi tradicijų pamatu, per kūrybos metus įgyta meistryste, tvirtas estetines ir etines nuostatas

Augustinas Virgilijus Burba – grafikas, ekslibrisų ir piešinių autorius. Kūrybai būdinga ekspresyvi raiška, turtinga raižysena, figūratyvinės ir estampo grafikos deriniai. Surengė daugiau nei 30 personalinių parodų, kūriniai saugomi Lietuvos muziejuose ir užsienio kolekcijose.

Laimai Drazdauskaitei – už personalines parodas, už neišsenkantį gamtos paslapčių transformavimą į jautriai tylią, egzistencinę tapybą

Laima Drazdauskaitė – tapytoja, pedagogė, profesorė. Kūrybai būdingi kontempliatyvūs „sielos peizažai“, subtilios spalvos, linijų lengvumas, atmosferinis jautrumas. Darbai saugomi Lietuvos nacionaliniuose muziejuose.

Remigijui Kriukui – už aktyvią kūrybinę veiklą, šiuolaikinio stiklo meno propagavimą Lietuvoje ir užsienyje

Remigijus Kriukas – stiklo menininkas, studijos „Glasremis“ įkūrėjas. Kūrybai būdingi novatoriški stiklo plastikos deriniai su metalu, medžiu, akmeniu. Sukūrė skulptūrų ir dekoratyvinių objektų, įvertintas Lietuvoje ir užsienyje, apdovanotas tarptautiniais prizais, yra Ukrainos menų akademijos garbės narys.

2014 metai

Mikalojui Povilui Vilučiui – už ilgametę kūrybą, aktyvų dalyvavimą sąjungos meninėje ir reprezentacinėje veikloje ir šilkografijos technikos meistriškumą

Mikalojus Povilas Vilutis – grafikas, šilkografijos meistras, pedagogas. Kūryba pasižymi ryškiomis spalvomis, kontrasto estetika, ironijos motyvais. Laikomas šilkografijos pradininku Lietuvoje, apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2004).

Danutei Zovienei – už ilgametį vadovavimą Dailininkų sąjungos leidyklai „ArtSeria“, „Dailės“ žurnalo redagavimą ir dalėtyrinius darbus

Danutė Zovienė – dailėtyrininkė, leidybos projektų vadovė, žurnalo „Dailė“ redaktorė. Jos veikla išsiskiria leidybos inovacijomis, dailės kritikos plėtra, parodų katalogų rengimu. Apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu (2010).

Vytautui Kibildžiui – už kūrybos universalumą ir konceptualumą, ypač už jautrų dizaino ir vizualaus meno sankirtų derinimą

Vytautas Kibildis – dizaineris, tapytojas, pedagogas, profesorius. Kūryboje dera funkcionalumas, estetika ir konceptualumas. Sukūrė reikšmingų tipografijos, grafinio dizaino, vizualinės komunikacijos projektų, vadovavo VDA Dizaino katedrai.

Romualdui Inčirauskui – už metalo plastikos ir medalistikos meistriškumą, reikšmingus Telšių miesto viešųjų erdvių kūrinius, tarptautinį pripažinimą bei indėlį į istorinės atminties įamžinimą

Romualdas Inčirauskas – metalo plastikos kūrėjas, medalininkas, profesorius. Kūryba išsiskiria monumentalumu, preciziška raiška, reikšmingais Telšių viešųjų erdvių darbais. Tarptautiniu mastu apdovanotas už medalistiką, kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose, tarp jų – Britų muziejuje.

Robertui Antiniui – už konceptualų indėlį į šiuolaikinę skulptūrą, reikšmingus viešųjų erdvių kūrinius

Robertas Antinis – skulptorius, kuriantis abstrakčias formas ir konceptualias viešųjų erdvių skulptūras. Jo kūriniai – paminklas „Laisvė“ Kaune ir kiti – tapo nepriklausomybės simboliais. Apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2002).

Severijai Inčirauskaitei Kriaunevičienei – už novatorišką tekstilės meno kryptį, konceptualius siuvinėjimo ant metalo darbus ir subtilias instaliacijas bei indėlį į Lietuvos šiuolaikinės kultūros sklaidą

Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė – tekstilininkė, profesorė, kuratorė. Kūryboje ryškūs siuvinėjimai ant metalo paviršių, subtilios instaliacijos. Darbai pasižymi netikėtų medžiagų jungtimis, menininkė įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija (2020).

Rimui Zigmui Bičiūnui – už ekspresyvios tapybos meistriškumą, folkloro tradicijų interpretacijas šiuolaikinėje dailėje bei reikšmingą indėlį į Lietuvos kultūrą

Rimas Zigmas Bičiūnas – tapytojas, grafikas, scenografas. Kūryboje jungiamas folkloras, ekspresyvumas ir liaudies meno tradicijos. Darbai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose, menininkas pelnė reikšmingų įvertinimų.

Onai Naruševičienei – už reikšmingą indėlį į Lietuvos keramikos meną, siužetinių ir dekoratyvių skulptūrų, sienų kompozicijų bei erdvinių instaliacijų kūrybą, išsiskiriančią monumentalumu ir šamoto medžiagos poetika

Ona Kreivytė-Naruševičienė (1935–2024) – keramikė, kūrusi siužetines ir dekoratyvias skulptūras, sienų kompozicijas, instaliacijas. Kūrybai būdingas monumentalumas, šilti molio tonai, šamoto poetika. Įvertinta nusipelniusios kultūros švietimo darbuotojos vardu.

2015 metai

Eglei Gandai Bogdanienei – už parodos „Absoliuti tekstilė“ organizavimą ir katalogo sudarymą, novatorišką tekstilės meno plėtrą, tradicinių ir netikėtų medžiagų jungtis kūryboje, reikšmingą pedagoginį darbą bei tarptautinį indėlį į Lietuvos kultūros reprezentaciją.

Eglė Ganda Bogdanienė – tekstilininkė, profesorė, kuratorė, tyrėja. Kūryboje tradicinės tekstilės technikos jungiamos su netikėtomis medžiagomis, darbai pelnė tarptautinių įvertinimų. Stažavosi Europoje, yra Boråso universiteto garbės daktarė (2020).

Algimantui Patamsiui – už unikalios kristalinės glazūros technikos meistriškumą, dekoratyvinių formų kūrinius, išsiskiriančius grakštumu ir estetiniu žavesiu, bei reikšmingą indėlį į Lietuvos keramikos meną

Algimantas Patamsis – keramikas, vienintelis Lietuvoje taikantis kristalinės glazūros techniką. Porceliano kūriniai išsiskiria estetikos grakštumu ir techniniu meistriškumu.

Nijolei Šaltenytei – už išskirtinį indėlį į Lietuvos grafiką, parodų kuravimą, siurrealistinės estetikos ir simbolikos dermę estampuose bei ekslibrisuose, taip pat už reikšmingą kūrybos pripažinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu

Nijolė Šaltenytė – grafikė, ekslibrisų ir estampų autorė, kuratorė. Kūryba pasižymi siurrealistine simbolika, subtilia ironija, šviesos ir šešėlio kontrastais. Apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007).

2016 metai

Audriui Gražiui – už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą

Audrius Gražys – tapytojas, instaliacijų ir scenografijų kūrėjas. Kryboje abstrakcionizmo ir figūratyvumo sintezė jungiasi su emocionalumu ir paslaptimi. Surengė daugiau nei 60 personalinių parodų.

Eglei Valiūtei – už tarnystę meno idėjoms

Eglė Valiūtė – vitražistė, šiuolaikinio vitražo meno atstovė. Kūrybai būdingi struktūriški vitražai, kuriami tiek visuomeniniam, tiek privačiam interjerui. Apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija (2004).

Jonui Varnui – už profesionalumą ir daugiaprasmiškumą humoristinės grafikos kūrimo procese

Jonas Varnas – grafikas, karikatūristas. Kūryba pasižymi humoru, satyra, precizišku piešiniu. Surengė daugiau nei 50 personalinių parodų, pelnė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių (2007).

2018 metai

Konstantinui Šatūnui – už didžiulį indėlį į Lietuvos vitražo modernėjimo istoriją ir unikalią šviesos filosofiją stikle

Konstantinas Eugenijus Šatūnas – vitražistas, vienas moderniosios vitražo mokyklos kūrėjų Lietuvoje. Sukūrė daugiau kaip šimtą vitražo darbų įvairios paskirties interjerui, pirmasis įteisino abstraktųjį vitražą. Kūryba išsiskiria novatoriškumu, šviesos pojūčiu ir plastine medžiagos raiška.

Virginijui Viningui – už ekspresyvių potėpių ir spalvų džiazą drobėje ir ilgametį darbą LDS Taryboje

Virginijus Viningas – tapytojas, pedagogas. Kūryboje ryškūs ekspresyvūs potėpiai, spalvų dinamika, žmogaus kūno energijos perteikimas. Darbai saugomi MO muziejuje ir kitose kolekcijose.

Juozui Lebednykui – už ištikimybę kūrybai ir savito braižo puoselėjimą

Juozas Lebednykas (1947–2024) – skulptorius, pedagogas, visuomenės veikėjas. Kūrybai būdingi vario reljefai, dekoratyvinės plastikos kūriniai, monumentalios skulptūros. Darbai įtraukti į Lietuvos muziejų, taip pat užsienio institucijų kolekcijas, tarp jų – Baltųjų rūmų ir Europos Parlamento.

2019 metai

Almyrai Veigel (Bartkevičiūtei) – už eksperimentinę tekstilės meno plėtrą, konceptualias instaliacijas, nagrinėjančias atminties, ekologijos ir tapatybės temas, bei tarptautinį Lietuvos meno reprezentavimą

Almyra Veigel (Bartkevičiūtė) – tekstilininkė, tarpdisciplininio meno kūrėja, gyvenanti Berlyne. Kūryba apima instaliacijas, nagrinėjančias atminties, ekologijos, tapatybės temas, pasižymi eksperimentine medžiagiškumo raiška.

Irmai Balakauskaitei – už kūrybiškumą ir novatorišką grafikos technikų plėtrą

Irma Balakauskaitė – grafikė, pašto ženklų dailininkė. Eksperimentuoja su polistirenine grafika, miniatiūromis, mechaniniais objektais, derindama linijos grakštumą ir subtilią ironiją. Darbai pelnė tarptautinį pripažinimą.

Romualdui Balinskui – už originalią pirminės ekspresijos raišką tapyboje, reikšmingą indėlį į Lietuvos vizualinę kultūrą

Romualdas Balinskas – tapytojas, knygų dailininkas. Kūryboje vyrauja primityviosios ekspresijos stilius – metaforiškos, vienafigūrės kompozicijos su siurrealistiniais elementais. Sukūrė apie 500 knygų viršelių ir tapo svarbia figūra Lietuvos knygų dailės istorijoje.

2020 metai

Rūtai Šipalytei – už reikšmingus pasiekimus tarptautiniuose meno konkursuose ir parodų ciklą „Keliaujantys Namai“

Rūta Šipalytė – keramikė, kurianti minimalistines keramikos formas ir jų instaliacijas. 1992–1998 m. studijavo keramiką Lietuvos dailės akademijoje, nuo 1994 m. aktyviai dalyvauja parodose ir tarptautiniuose simpoziumuose. Kūrybai būdingas subtilus linijų ritmas, apibendrintos geometrinės formos ir minimalistinė estetika. Pelnė tarptautinį pripažinimą: finalininkės prizą Taivano keramikos bienalėje (2008), pagarbos raštą Pusano bienalėje Pietų Korėjoje (2015), „Golden Pin“ apdovanojimą (2020). Nuo 2011 m. dėsto VDA, nuo 2019 m. yra Tarptautinės keramikos akademijos narė.

Rimantui Milkintui – už aktyvų skulptūrų ir instaliacijų kūrimą viešosioms erdvėms

Rimantas Milkintas – skulptorius, objektų ir instaliacijų autorius. Baigė studijas VDA (1999–2005). Kūryboje ryškios minimalistinės estetikos ir kinetinės plastikos dermės, skulptūros iš faneros ir metalo sijų kuria judesio iliuziją. Pelnytos premijos: NORD/LB už instaliaciją (2005), Arnaldo Pomodoro fondo 3-ioji premija (2006), „ArtVilnius’11“ apdovanojimas už geriausią instaliaciją (2011). Kūrinių galima rasti privačiose kolekcijose ir viešosiose erdvėse.

Petrui Gintalui – už viso gyvenimo kūrybinę veiklą bei individualų indėlį į metalo plastikos puoselėjimą

Petras Gintalas – skulptorius, medalininkas, profesorius. 1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą, nuo 1986 m. dėsto Telšių technikume (dabar – VDA Telšių fakultetas), buvo fakulteto dekanu. Kūryboje dominuoja struktūralistiniai medaliai ir plokšti reljefai, perteikiantys istorines temas bei asmenybių portretus. Kūriniai saugomi LNDM, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Žemaičių muziejuje „Alka“.

Rasai Grybaitei – už kūrybą ir aktyvią kultūros sklaidą regionuose

Rasa Grybaitė – vitražistė iš Jurbarko, skulptoriaus Vinco Grybo anūkė. 1992–1998 m. studijavo vitražą Lietuvos dailės akademijoje. Nuo 1998 m. dirba Jurbarko V. Grybo memorialiniame muziejuje. Sukūrė vitražų sakralinėms ir visuomeninėms erdvėms Vakarų Lietuvoje, kuriuose liuteroniškos tradicijos jungiasi su šiuolaikine vitražo raiška.

Eglei Vertelkaitei – už kūrybinį veržlumą ir inovatorišką technologijų ir metodų naudojimą grafikos mene

Eglė Vertelkaitė – grafikė, pedagogė. Studijavo grafiką VDA (1987–1993), nuo 2001 m. dėsto Grafikos katedroje. Nuo 2006 m. kuruoja „Literatų gatvės“ projektą Vilniuje. Kūryboje pasižymi eksperimentiniu požiūriu į grafikos raišką, tekstūrų ir tekstų jungtimis. 2009 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už „Atbudusią Literatų gatvę“.

2021 metai

Monikai Žaltauskaitei-Grašienei – už novatorišką tekstilės meno plėtrą, konceptualias instaliacijas, tarptautinį pripažinimą ir aktyvų indėlį į šiuolaikinio meno sklaidą

Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Žaltė) – tekstilininkė, pedagogė, kuratorė. Studijavo Paryžiuje, Bergene ir VDA Kauno fakultete (baigė 2000). Nuo 2008 m. dėsto VDA Kauno fakultete, nuo 2016 m. – Tekstilės ir medijų katedros vedėja, docentė. Kūryboje jungia skaitmeninį žakardą, tekstilę ir fotografiją, kuria konceptualias instaliacijas ir ciklus, gvildenančius atminties, būties bei moteriškumo temas. Darbai eksponuoti tarptautinėse bienalėse, 2018 m. įvertinta Rygos tekstilės bienalės sidabro medaliu.

Agnei Dautartaitei-Krutulei – už išskirtinį indėlį į šiuolaikinį knygos meną, tarptautinį pripažinimą pelniusius dizaino sprendimus ir aktyvią veiklą puoselėjant Lietuvos vizualinę kultūrą bei knygos dizaino tradicijas

Agnė Dautartaitė-Krutulė – knygų dizainerė, grafikė, pedagogė. 1999 m. baigė VDA, įgijo knygos meno magistro laipsnį, nuo 2005 m. dėsto VDA Grafikos katedroje. Konferencijos „6 pt“ ir knygos meno parodų iniciatorė. Dizainui būdinga pagarba knygai kaip meniniam objektui – derinamas funkcionalumas, tipografinė kultūra ir vizualinė estetika. Darbai pelnė tarptautinių apdovanojimų: „Red Dot Design Award“, „The One Club for Creativity“, „D&AD“, „Design Week Award“, „Design Observer“ bei Lietuvos IBBY įvertinimus.

Arūnei Tornau – už novatorišką abstrakčios tapybos ir instaliacijų plėtrą, aktualių temų refleksiją bei reikšmingą indėlį į Lietuvos šiuolaikinio meno raidą

Arūnė Tornau – tapytoja, instaliacijų autorė. 1979 m. baigė architektūros studijas VDA. Nuo 1990 m. yra LDS narė. Kūryboje dominuoja abstrakti tapyba ir objektai – tekstūruotos drobės, sluoksnių niuansai, subtilus šviesos pojūtis. Pastarųjų metų ciklai „Donorai“ ir „Hospital“ reflektuoja ekologijos, moteriškumo, atminties temas. Darbai saugomi LNDM, MO muziejuje ir kt.

2022 metai

Pranui Griušiui – už originalią tapybos raišką, jungiančią realizmo ir modernistinės estetikos elementus, reikšmingą kūrybinį palikimą bei ilgametį indėlį į jaunųjų menininkų ugdymą

Pranas Griušys – tapytojas, pedagogas, profesorius. 1976–1982 m. studijavo LDI, nuo 1982 m. dėsto VDA Kauno fakultete, ėjo dekano pareigas, vadovauja Tapybos studijai. Jo kūryba pereina nuo fotorealizmo prie magiškojo realizmo, neretai parafrazuoja senosios tapybos autoritetus, jungia modernistinės estetikos ir šiandienos refleksijas.

Eglei Einikytei-Narkevičienei – už novatorišką keramikos meno plėtrą, prasmingų egzistencinių temų interpretaciją bei tarptautinį pripažinimą, garsinantį Lietuvos keramiką pasaulyje

Eglė Einikytė-Narkevičienė – keramikė. Studijavo Telšių technikume, vėliau VDA (bakalauras 1996, magistras 1998). Kūryboje derina molį, porcelianą, šamotą su netikėtomis medžiagomis – metalu, veidrodžiu, medžiu. Plėtoja ciklus „Fragile“, „Viduje-išorėje““, jungiančius realistinę figūrą su abstrakcija. Tarptautinių konkursų laureatė (CICA, Taivanas, Pietų Korėja). Nuo 2019 m. – Tarptautinės keramikos akademijos narė, aktyvi parodų ir simpoziumų dalyvė.

Ievai Babilaitei-Ibelgauptienei – už originalų indėlį į grafiką ir knygos meną, unikalų iliustracijų stilių bei tarptautinį pripažinimą, garsinantį Lietuvos knygos kultūrą pasaulyje

Ieva Babilaitė-Ibelgauptienė – grafikė, iliustratorė. 1990–1996 m. studijavo grafiką VDA. Kūryboje jungia estampą, kaligrafiją, šriftus ir rankų darbo popierių. Iliustruotose knygose vaizdas tampa savarankišku pasakojimo elementu. Albumas „Fly“ įtrauktas į IBBY garbės sąrašą. Surengė personalinių parodų Lietuvoje, dalyvavo tarptautinėse ekspozicijose Europoje.

2023 metai

Elenai Balsiukaitei-Brazdžiūnienei – už ekspresyvų tapybos braižą, psichologiškai įtaigius portretus ir miesto peizažus bei reikšmingą indėlį į Kauno kultūros ir dailės gyvenimą

Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė – tapytoja, pedagogė. 1981–1989 m. studijavo tapybą LDI (dabar VDA). Dirbo Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje, užėmė vadovaujamas pareigas. Jos kūryboje – ekspresyvus koloritas, psichologiškai įtaigūs portretai, miesto peizažai. Kūriniai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje. 2015 m. apdovanota Santakos garbės ženklu.

Pauliui Juškai – už akademinės tapybos meistriškumą, socialiai jautrių siužetų ir biblinių istorijų interpretacijas bei reikšmingą indėlį į Lietuvos dailės raidą

Paulius Juška – tapytojas. 1999 m. baigė freskos ir mozaikos studijas VDA, 2005 m. įgijo licenciato laipsnį. Tapyboje dominuoja akademinis realizmas, socialiniai siužetai, biblinių istorijų interpretacijos. Kūriniai pasižymi monumentalumu ir dramatine šviesa, yra MO muziejaus kolekcijoje.

Žydrutei Ridulytei – už tarptautinių ir nacionalinių tekstilės bienalių organizavimą, šiuolaikinės tekstilės meno plėtrą, unikalią minimalistinę kūrybinę raišką bei reikšmingą indėlį į Lietuvos tekstilės meno sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje

Žydrutė Ridulytė – tekstilininkė, pedagogė, kuratorė. 1982 m. baigė LDI, nuo 2004 m. inicijuoja lietuvių tekstilės bienales bei mini tekstilės parodas, aktyviai prisideda prie tekstilės meno sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje. Kūrybai būdinga minimalistinė raiška, metalo pynimo audiniuose kuriamas lengvumo įspūdis, reflektuojantis šviesos ir tradicijų dermę.

2024 metai

Andriui Grigalaičiui – už audiovizualinio meno plėtrą, konceptualius kūrybinius projektus, tarptautinį pripažinimą bei indėlį į kultūrinę edukaciją ir meninės bendruomenės stiprinimą

Andrius Grigalaitis (1982–2024) – medijų menininkas. 2010 m. baigė Šiaulių universitetą (audiovizualinis menas), 2014 m. įgijo VDU kūrybinių industrijų magistro laipsnį. Kūryboje jungė fotografiją, videomeną, komunikacijos elementus, gvildeno izoliacijos, vienatvės, nežinojimo temas. Jo ciklas „Migla. Kiti pasauliai“ pateko į „Sony World Photography Awards“ finalą (2020). Buvo aktyvus LDS bendruomenės narys, prisidėjo prie komunikacijos projektų.

Rasutei Andriušytei-Žukienei – už reikšmingą indėlį į Lietuvos dailės istorijos tyrimus, parodų kuratorystę bei meno kritikos plėtrą, jungiant akademinę veiklą su kultūros sklaida

Rasutė Andriušytė-Žukienė – dailės istorikė, kritikė, profesorė. 1986 m. baigė LDI, 2000 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1991 m. dėsto VDU, vadovauja Meno istorijos ir kritikos katedrai. Tyrinėja M. K. Čiurlionio ir XX a. lietuvių dailės paveldą, kuruoja parodas, rengia monografijas ir katalogus. Apdovanota prestižiniais prizais už akademinę ir kuratorinę veiklą.

Matui Dūdai – už profesionalų indėlį į grafikos meną, pedagoginę veiklą ir kūrybos sklaidą Lietuvos kultūros institucijose

Matas Dūda – grafikas, pedagogas. 2001 m. baigė VDA grafikos magistrantūrą, 2006 m. įgijo meno licenciato laipsnį. Nuo 2006 m. dėsto VDA Kauno fakultete, specializuojasi giliaspaudės ir knygos-objekto srityse. Kūriniai eksponuojami svarbiose Lietuvos parodose, saugomi muziejuose.

2025 metai

Daliai Laučkaitei-Jakimavičienei – už novatorišką keramikos meno plėtrą, unikalius porceliano kūrinius su autoriniais dekoliais bei reikšmingą indėlį į šiuolaikinės Lietuvos keramikos raidą

Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė – keramikė, docentė, VDA dėstytoja. Kūrybinę veiklą pradėjo 1978 m. Išgarsėjo porceliano kūriniais su autoriniais dekoliais, jungiančiais dailės istorijos citatas, skaitmenines technologijas ir autobiografinius naratyvus. Pirmoji Lietuvoje ėmė naudoti lazerių spaudą keramikoje. 2022 m. laimėjo Liudviko Strolio vardo apdovanojimą VII Vilniaus keramikos bienalėje.

Eglei Kuckaitei – už daugiasluoksnę vizualinę kalbą, konceptualias kūrybos praktikas ir tarptautinį pripažinimą, reikšmingai praturtinusį Lietuvos šiuolaikinio meno lauką

Eglė Kuckaitė – grafikė, tapytoja, instaliacijų autorė. Kūryboje jungia europietiško ir rytietiško meno principus, gvildena kūno, atminties, moteriškumo ir tapatybės temas. Naudoja ofortą, monotipiją, tekstą, simbolius, kurdama intymias ir siurrealistines erdves. Apdovanota Grand Prix Talino (2004) ir Prahos (2007) grafikos trienalėse, darbai saugomi MO muziejuje ir tarptautinėse kolekcijose.

Remigijui Sederavičiui – už novatorišką keramikos meno plėtrą, archajiško paveldo ir šiuolaikinių technologijų jungtis, reikšmingą kuratorinę veiklą bei indėlį į jaunųjų menininkų ugdymą.

Remigijus Sederavičius – keramikas, skulptorius, pedagogas, kuratorius. Kūryboje archajiškas paveldas jungiamas su šiuolaikinėmis technologijomis, ypač 3D spausdinimu. Kūriniai balansuoja tarp dizaino ir meno, plėtojami kultūriniai ir mitiniai simboliai. Inicijavo tarptautinius porceliano simpoziumus Lietuvoje, dėsto VDA Kauno fakultete, reikšmingai prisidėdamas prie jaunųjų menininkų ugdymo.

Summary in English

THE MAIN AWARD OF THE LITHUANIAN ARTISTS' UNION - AUKSO ŽENKLELIAI

The tradition of the main award of the Lithuanian Artists' Union - Aukso ženkleliai (the Golden Badges) began in 2000 and continues to this day, and since 2021 the Golden Badges nomination has been supplemented by the "Golden Muse" - a glass sculpture created by Remigijus Kriukas. The "Golden Badges / Golden Muse" award is the most important LDS prize, awarded to artists and art critics for exceptional artistic achievements and activities, it is especially important because it is awarded by the most demanding critics - fellow artists. The Golden Badges and cash prizes have been awarded to laureates since 2000, and over 80 creators have been awarded in 25 years.

These are significant awards for LAA members in recognition of their recent achievements. They are important to the artists themselves because they are awarded by LAA community: candidates are nominated by section members and approved by the council.