DAILĖRAŠTIS

Pirmoji XVIII Vilniaus tapybos trienalės dalis prasideda Kauno paveikslų galerijoje, kurioje eksponuojami šiuolaikinių menininkų iš Šiaurės šalių, Lenkijos ir Lietuvos kūriniai. Pirmą kartą lankiausi šioje parodoje su draugais ir neskaičiau koncepcijos.

Pradėkime gana tradiciškai ir nostalgiškai: kaip save atradai meno lauke, ar siekis suvokti ir dirbti su menu atėjo iš šeimos ir kaip pasirinkai kuratoriaus ir rašytojo profesinę sintezę?

O, Salvadorai Dali, dabar tau viskas aišku Vaidindamas genijų, juo ir tampi!

Pastaroji tapytojos Medos Norbutaitės kūrybinė slinktis gali būti datuojama atsispiriant nuo pandeminio laikotarpio, kai, reziduodama Paryžiuje, menininkė pastebėjo metro į disneilendą vykstantį išraiškingą vyrą Peliuko Mikio ausimis. Šis personažas tapo katalizatoriumi įvairiais aspektais apmąstyti visuomenės normas, įvaizdžių daugiasluoksniškumą ir išoriškai regimas vidinio pasaulio išdavas.

Šių metų vasarą grupė Lietuvos ir užsienio menininkų dvi liepos savaites praleido Kintuose, meno rezidencijoje „Kintai Arts“. Ši kultūros įstaiga, gyvuojanti jau daugiau nei dešimtmetį, pastaruoju metu kartu su vasaros muzikos festivalio programa „Kintai. Kitaip“, aktyviai plečia profesionalaus meno pristatymo regione bei tarptautinio menininkų bendradarbiavimo programą. Pirmąją teminę vizualaus meno rezidenciją „Peizažo formacijos“ kuravo tapytoja Kristina Mažeikaitė. Dalyv

Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“ buvo svarbi dėl keleto priežasčių. Ji – ne tik 120-osioms menininko gimimo metinėms skirta nemaža ekspozicija, bet ir šeimos narių įsteigto Antano Gudaičio kūrybos fondo, besirūpinančio menininko kūrybiniu palikimu ir sklaida, jo dirbtuvės renovacija bei atvėrimu visuomenei, pirmasis viešas prisistatymas ir kvietimas kultūros lauko bei verslo atstovams bendradarbiauti.

Prancūzų menininkas SAYPE (tikrasis vardas Guillaume’as Legros) pelnė tarptautinį pripažinimą už didelio masto biologiškai skaidų žemės meną.

Rūta Lipaitė – gerai žinoma stiklo, vitražo menininkė, įvaldžiusi visas klasikines technikas, ieškanti naujų technologinių sprendimų. Kūrybos procese ji neapsiriboja puikiomis technikos žiniomis, jai rūpi ne tik meistrystė, bet ir minčių, apimančių globalesnes temas, tokias kaip tvarumas, ekologija ir atmintis, sklaida. Būtent todėl menininkė, kolekcionuodama senus daiktus, artefaktus, vintažą, nerenka jų į tematinius rinkinius, neklasifikuoja pagal medžiagiškumą, tiesiog ieš

Į pozityvumą žvelgiu pozityviai: apie Indros parodą „Niekada nepalik dangaus“

Apie daikto vidurius, esančius po baldo oda, ir juose slypinčią esmę pirmiausia susimąsčiau ne kurdama daiktus, bet „santykiuose“ su savo sofa.

Į pozityvumą žvelgiu pozityviai: apie Indros parodą „Niekada nepalik dangaus“

Vaida Andrijauskaitė: „Drąsūs tikslai yra būtini, norint išlaikyti meno instituciją“

Koks yra projekto, kuriame dalyvauju, kūrėjų honorarų fondas?

Asta Pakarklytė: „Laisvą meną pakelia tik stiprios visuomenės ir politiniai lyderiai“

Apie žaidimą likimais – Valentinas Antanavičius „Žaisliukas“ (1975

Kasdienybės metraštininkė: Annos Mari Liivrand kūryba

Erdviniai tekstilės objektai Lenkijos šiuolaikiniame mene.

Human behaviour. Apie Iwonos Liegmann kūrybą.

Talino KUMU veikianti paroda „Pro juodą tavo akių tarpeklį“ skiria 7–8 deš. grafikai pelnytą vietą šiuolaikinio meno naratyve.

Tvirti Latvijos šiuolaikinių menininkių portretai.